respublika.lt

Seime bręsta naujas kreipimasis į Konstitucinį Teismą (1)

2019 gruodžio mėn. 13 d. 13:05:07
Jadvyga Bieliavska, Elta

Seimas imasi svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės penktadienį pateiktą nutarimo projektą, kuriuo siūloma Seimui dėl Teismų įstatymo nuostatų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

×
nuotr. 1 nuotr.
Konstitucinis Teismas. Eltos nuotr.

 

Projektas po pateikimo sulaukė pritarimo, už balsavo 73 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 2 parlamentarai susilaikė.

Galutinai apsispręsti dėl kreipimosi Seimas ketina kitą savaitę.

Konstitucinio Teismo parlamentarai ketina paprašyti išaiškinti, ar įstatymo nuostatos, reglamentuojančios teisėjams taikomą kratą, neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šių metų lapkričio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Teismų įstatymo nuostatų, konstatavo, jog teisėjui ikiteisminiame tyrime taikant procesinę prievartos priemonę – kratą ir asmens kratą būtinas kompetentingos institucijos sutikimas (išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką), kadangi tiek kratos, tiek asmens kratos atlikimas suvaržo asmens, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, laisvę.

„Konstitucijoje nėra tiesiogiai nustatyta, kad duoti sutikimus vykdyti kratas teisėjo atžvilgiu yra įgaliotas Seimas ar Respublikos Prezidentas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų teisinių abejonių, kad tokie minėtų subjektų veiksmai galėtų viršyti Konstitucijoje numatytus jų įgaliojimus. Be to, pažymėtina, kad Konstitucija nenustato teisėjo atžvilgiu papildomų reikalavimų (leidimų) lyginant su tais, kurie yra nustatyti bet kurio kito asmens atžvilgiu, siekiant įeiti į pastarojo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame pažymima, kad nustačius papildomą reikalavimą gauti Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimą tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu norima teisėjo atžvilgiu taikyti procesinę prievartos priemonę – kratą ar asmens kratą (išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką), iškyla reali grėsmė išsamiam nusikalstamos veikos tyrimui.

„Praktikoje galimos situacijos, kai iš karto, neatidėliotinai, neatlikus kratos, gali būti paslėpti ar sunaikinti nusikalstamos veikos įrankiai, nusikalstamu būdu gauti ar įgyti daiktai bei vertybės, taip pat daiktai ar dokumentai, galintys turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Todėl vėlesnis kratos atlikimas teisėjo atžvilgiu, tik po to kai bus gautas Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimas (išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką), iš esmės paneigtų tokio procesinio veiksmo prasmę bei sudarytų kliūtis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, kartu teisėjui garantuotų absoliutų neliečiamumą nuo baudžiamojo persekiojimo veiksmų, kas reikštų teisinės valstybės principo pažeidimą“, – sakoma nutarimo projekte.

Analogiškos Konstitucijos nuostatos garantuoja imunitetą tiek teisėjams, tiek ir Seimo bei Vyriausybės nariams.

„Šiame kontekste pažymėtina, kad skirtingų subjektų atžvilgiu šios konstitucinės nuostatos įstatymuose yra detalizuojamos nevienoda apimtimi. Teismų įstatyme yra numatyta, kad draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, tuo tarpu Seimo ar Vyriausybės narių atžvilgiu tokie ribojimai nėra įtvirtinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose“, – pažymi kreipimosi į KT iniciatoriai.

Remiantis tuo, kad Konstitucija visoms šioms asmenų kategorijoms nustato vienodą imuniteto apimtį, jie daro išvadą, kad „įstatymu nustatytas teisėjų imunitetas yra nepagrįstai platesnis ir gali būti vertinamas kaip nepagrįsta privilegija, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, kad pagal Konstituciją imunitetas yra siejamas išimtinai tik su dviem atvejais: dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir dėl kitokio laisvės suvaržymo“.

Todėl „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo narių grupė ketina prašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAJAMOS: „Klaipėdos naftos“ liepos mėnesio naftos terminalų preliminarios pardavimo pajamos siekia 2,4 mln. eurų, ir lyginant su praėjusių metų liepa, yra 0,5 mln. eurų, arba 17,2 proc. mažesnės.
  • GAISRAS: šeštadienio naktį, 03.21 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Tauragės mieste dega lentpjūvė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar reikėtų ilginti atostogas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

+15 +17 C

 

+16 +18 C

 +27 +29 C

+28+30 C

 

+24 +26 C

1-2 m/s

1-2 m/s

 

1-2 m/s

       

Nuorodos