respublika.lt

Seime stumiama nauja Stambulo konvencija

2023 sausio 22 17:30:00
Justina GAFUROVA

Vos tik ši valdžia atėjo į Seimą, prasidėjo iniciatyvos ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurioje lytis traktuojama dvejopai: socialine ir biologine prasme. Kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui, valdantieji sustabdė buldozerį ir diskusijos kuriam laikui nurimo. Tačiau šiuo metu Seimą jau yra pasiekusi nauja panaši direktyva ir ji jau buvo svarstyta Seimo žmogaus teisių komitete. Naujoje konvencijoje - biologinės arba socialinės lyties sąvokos. Net kritikuojantys tokias direktyvas politikai nepasivargino įspėti rinkėjų, kas vyksta.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vos tik ši valdžia atėjo į Seimą, prasidėjo iniciatyvos ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurioje lytis traktuojama dvejopai: socialine ir biologine prasme. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Nors skelbiama, kad tiek naujoji, tiek daug kam jau gerai žinoma Stambulo konvencija kone būtinos moterų apsaugai, Lietuvoje jau egzistuojantys teisės aktai ir taip draudžia bet kokią smurto formą. Prieš visus. Visgi, ši valdančioji dauguma neslėpė, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas yra vienas svarbiausių tikslų, kurių bus siekiama kadencijos metu. Konvencija ne kartą buvo įrašyta į Seimo sesijos programą.

Suskaldė visuomenę

Tai sukėlė didžiules diskusijas ir suskaldė visuomenę. Vieni rengė konferencijas ir siuntė laiškus Seimo nariams su raginimais ratifikuoti konvenciją, kiti pasisakė prieš. Buvo parengta peticija, kurioje pačios moterys prašė Seimo neratifikuoti konvencijos, kuri, kaip skelbiama oficialiai, turėtų ginti būtent jų teises. Šiai konvencijai nepritariantys Seime netgi buvo išvadinti žviegiančiais plokščiažemiais, buvo puolami prieš Stambulo konvenciją pasisakę dvasininkai.

Daug dėmesio susilaukė ir prezidento užsakytos apklausos, kurios parodė, kad konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria vos 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigė tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturėjo nuomonės. Nepatenkintų rezultatais iniciatyva buvo užsakyta kita apklausa, į klausimą įrašius visą konvencijos pavadinimą (Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo), kuri parodė, kad už ratifikavimą pasisakė 30,4 proc. Dar 25,8 proc. sakė daugiau pritariantys, kad Lietuva turėtų konvenciją ratifikuoti. Tuo metu konvencijai nepritariančios visuomeninės organizacijos atkreipė dėmesį, kad Stambulo konvencija priverstų Lietuvą teisiškai įtvirtinti kitokią šeimos sampratą, negu ji yra apibrėžta Konstitucijos 38 str., kuris nustato, kad šeima kuriama tik tarp vyro ir moters. Tad norint ratifikuoti tokio tipo konvencijas, tektų rengti referendumą ir keisti Konstituciją.

Nauja konvencija jau Seime

Galiausiai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paskelbė, kad kol kas konvencija nebus svarstoma. Tačiau jau svarstoma kita. Naujoji, pernai metų pradžioje parengta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, skelbia, kad „smurtas šeimoje yra smurto prieš moteris forma, nes nuo jo neproporcingai kenčia moterys. Jis pasireiškia šeimoje arba namų ūkyje, nepriklausomai nuo šeimos biologinių ar teisinių ryšių, tarp lytinių partnerių ar kitų šeimos narių, įskaitant smurtą tarp tėvų ir vaikų."

Kaip ir Stambulo konvencijoje, taip ir naujoje konvencijoje, atsiranda socialinės lyties sąvoka. „Smurto auka gali tapti bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo biologinės ar socialinės lyties. Visų pirma, smurto šeimoje atveju nuo jo nukentėti gali bet kuris asmuo, įskaitant vyrus, jaunesnius ar vyresnio amžiaus žmones, vaikus ir LGBTIQ asmenis", - rašoma konvencijos pasiūlyme.

Dokumente nurodoma, kad šiuo metu nėra konkretaus ES teisės akto, skirto visapusiškai kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje: „Ši direktyva bus pirmasis aktas, konkrečiai skirtas kovai su šios rūšies smurtu." Ir neslepiama, kad konvencija siekiama įgyvendinti Stambulo konvencijos tikslus: „Svarbus pasiūlymo atskaitos taškas yra 2014 m. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija). Šiuo pasiūlymu siekiama konvencijos tikslų ES kompetencijos ribose, papildant galiojantį ES acquis (teisių ir įsipareigojimų visuma - liet.k.) ir valstybių narių nacionalinės teisės aktus konvencijos taikymo srityse."

Seime nagrinėjo slapta

Įdomu tai, kad tyliai konvencija jau buvo pasiekusi ir Seimą. Ji jau svarstyta Seimo žmogaus teisių komitete. Tiesa, uždarame posėdyje, toliau nuo visuomenės akių. Apie tai nėra jokių pranešimų.

Beje, minėtoje konvencijoje - ir garsiai nuskambėjęs siūlymas apie sutikimą lytiniams santykiams, kurį taip reklamavo „laisvietė" Morgana Danielė. Konvencijoje tarp tikslų yra nurodyta: „Kriminalizuoti tam tikrų formų smurtą, nuo kurio neproporcingai kenčia moterys, ir kuris nėra pakankamai sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu ir priklauso ES kompetencijai, remiantis esamais teisiniais pagrindais. Tai išžaginimo, remiantis sutikimo nebuvimu, moterų lyties organų žalojimo ir tam tikrų kibernetinio smurto formų kriminalizavimas."

Panašu, kad direktyva gali tapti privaloma visoms bendrijos narėms ir taip pat bus prižiūrima, kaip ji šalyse įgyvendinama. Dokumente nurodoma, kad „valstybės narės turės perkelti direktyvą į nacionalinę teisę praėjus dvejiems metams nuo jos įsigaliojimo. Jos turės pranešti Komisijai (Europos Komisijai - aut.past.) apie nacionalines įgyvendinimo priemones. Be to, praėjus 7 metams nuo direktyvos įsigaliojimo, valstybės narės turės pateikti Komisijai jos įgyvendinimo ataskaitas."

Siūlyme pateiktos valstybių narių nacionalinės politikos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje koordinavimo taisyklės, taip pat yra nustatytas reikalavimas paskirti arba įsteigti oficialią įstaigą, kuri koordinuotų ir prižiūrėtų šios srities politiką.

Kai kurie rinkėjai, akyliau stebintys Seimo darbą, pastebėjo, kad tokia konvencija jau pasiekė Seimą. Lietuvos šeimų sąjūdis netgi parengė viešą laišką, atkreipiantį dėmesį į tai, bet politikai nesureagavo. Į posėdį Seimo žmogaus teisių komitete, kur pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus vardu buvo teikiamas konvencijos klausimas, sureagavo ir kaunietė Daiva Narkevičiūtė. Ji sako negalėjusi likti abejinga ir kreipėsi į komiteto pirmininko pavaduotoją Dainių Kepenį su klausimais, kodėl politikas neinformavo, neįspėjo visuomenės apie slaptą posėdį šiuo itin svarbiu klausimu. Su „Vakaro žiniomis" ji pasidalijo Seimo nario gautu atsakymu, kuriame nurodoma, kad jis visuomet palaiko tradicinės šeimos sampratą, bet į klausimą, kodėl apie minėtą konvenciją neinformavo visuomenės, neatsakyta.

Komentuoja Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Dainius KEPENIS:


- Kodėl naujai parengta konvencija buvo svarstyta uždarame komiteto posėdyje?

- Seimo statute numatyta, kad ES direktyvos yra svarstomos uždarai, kad nesukeltų visuomenei bereikalingų diskusijų. Direktyva parašyta ne vienu sakiniu, puslapių būna dešimtys, tad ten galima daug ko įžiūrėti ir iš vieno puslapio padaryti romaną. Direktyvos svarstomos uždarai, o tada perduodamos tolimesnei eigai. Dažnai direktyvas tiesiog reikia priimti, kadangi ES įstatymai dažniausiai turi viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus.

- Nepritarti komitetas negali?

- Dažniausiai tai yra formalus svarstymas. Lietuva po to turi siųsti Europai atsakymą, kad buvo svarstyta ir priimta, aprobuota. Įprastai direktyvoje yra numatyta, kokių sprendimų Europa laukia iš šalių.

- Koks tolimesnis direktyvos kelias po svarstymo komitete?

- Europa laukia atsakymo, kokie rezultatai konkrečioje šalyje. Jeigu direktyvoje numatyta, dažnai šalies įstatymai pritaikomi, atliekamos korekcijos, atsižvelgiant į tai. Ne kartą mūsų šalies įstatymai jau buvo koreguojami dėl smurto artimoje aplinkoje, atsižvelgiant į Europos direktyvas.

Kad šalis atmestų kokią direktyvą ar europinį įstatymą, girdime labai retai. Girdime apie tai Lenkijoje ar Vengrijoje, bet dažniausiai visi pritaria ir priima. Nes stodami į ES, atidavėme dalį savo valdymo svertų Europai.

- Kaip pats vertinate naują direktyvą?

- Vertinu ją platesniame kontekste. Smurto prieš moteris problemos sprendžiamos ne pirmą dešimtmetį. Bet čia, kaip ir po Stambulo konvencija, slepiasi kiti tikslai, kurie labiausiai susiję su LGBT propagavimu ir šeimos sąvokos keitimu. Greitai to padaryti neišeina, todėl daromi įvairūs bandymai, kurie pasireiškia kaip su smurtu prieš moteris ar prieš vaikus kovojantys teisės aktų pakeitimai.

- Kodėl visuomenė neinformuojama apie tokias konvencijas?

- Turime pamatyti visumą, o ne atskirus elementus. Globalistai eksperimentuoja kiekvienoje šalyje ir kai pavyksta kažkur, bandoma tai perkelti ir kitur. Galutinis planas nepaskelbtas, bet jis vykdomas. Lietuva iki šiol vykdo šį planą, o tai yra nusikaltimas, nes laužoma Konstitucija, kėsinamasi į žmogaus privatumą, naikinama kalba. Jeigu mes tokių dalykų nematome, tai mūsų tautinei valstybei daug laiko neliko.

- Jūs ir pats galėtumėte viešinti, skelbti, kad rinkėjai suklustų ir žinotų, kokie žingsniai Seime vyksta.

- Rinkėjai galvoja, kad jie išrinko Seimo narius, kurie viską stebi, mato ir neleidžia skriausti rinkėjų. Didžiausias nerimas kyla dėl valdžios sprendimų. Seime nagrinėjamos direktyvos, dėl jų mes pykstamės, bet, manau, kad esmė ne direktyvose, o bendrame plane, kurių dalis jos yra. Visi kyla dėl kainų, kitų neramumų, bet nemato visumos. Pamatykime visumą, ir pamatysime atsakymus.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
52
F
  • PAJAMOS: Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su dukterine įmone dujų birža „GET Baltic“ neaudituotais duomenimis pernai kartu uždirbo 98,2 mln. eurų pajamų.
  • GINČAS: Gedimino kalno būklę stebintis ir jį prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, palankų buvusiam kalno sutvarkymo darbų projektuotojui UAB „Hidroterra“.
  • DOKUMENTAI: Praėjusiais metais Lietuvos piliečiams išduota beveik 720 tūkst. asmens dokumentų – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį, rodo Migracijos departamento turima statistika.
  • SAVIVALDA: Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuoja beveik penktadalis parlamentarų, o perrinkimo siekia dauguma – 49 – pareigas einantys merai.
  • REABILITACIJA: Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių - tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais.
  • SKUNDAS: Airijos ir Vengrijos oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ teismui apskundė nuo šių metų padidintas rinkliavas Vilniaus oro uoste.
  • UŽDRAUDĖ: Teismas sausio pabaigoje uždraudė aštuoniems Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos bankroto administratoriams laikinai – šešis mėnesius užsiimti šia veikla: tokia sankcija pritaikyta Daliui Volskiui, Skaistei Klimei ir Vėjūnui Klimui, Vaidotui Lemešovui, Arūnui Virkučiui, Donatui Turkui, Tomui Malinauskui ir Vytautui Švedkauskui.
  • REIDAS: Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad vasario 6-7 dienomis vykdys transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą.
  • BYLA: Baudžiamoji byla dėl konflikto Vilniaus prekybos centre, kai per karantiną dėl nedėvimos kaukės pastabą gavęs pirkėjas Darius Varnas sumušė apsaugininką, o paskui lauke šovė į jį iš turėto ginklo, pasiekė Konstitucinį Teismą.
  • GALIA: 2022-aisiais vėjo elektrinių galia Lietuvoje, palyginus su 2021 metais, išaugo trečdaliu - siekė 1,51 teravatvalandės (TWh).
Daugiau

Dienos klausimas

Ar ketinate šiemet atostogauti užsienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei turite šiek tiek laisvo laiko, kas jums labiau patiktų?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +2 C

-6 +3 C

 

-6 +2 C

-1 +4 C

-2 +3 C

 

-3 +1 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s