1 nuotr.Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pareigūnams suteikti teisę atlikti patikrinimus iš anksto neįspėjus tikrinamų asmenų. Šiuo metu pareigūnai apie patikrinimą privalo informuoti prieš 10 darbo dienų, todėl koks nors pažeidėjas gali kuo puikiausiai prieš atvykstant kontrolieriams laikinai panaikinti pažeidimą - pavyzdžiui, laikinai atitveria neleistinai užtvertą kelią ar ežerą, perkelia tvorą, atlaisvindamas neteisėtai užimtos žemės dalį ir pan.
NŽT organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo reikalavimų, kuriuos nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Tačiau įstatymas įtvirtina pareigą visais atvejais, likus 10 darbo dienų iki numatomo patikrinimo atlikimo dienos, informuoti žemės sklypų savininkus (naudotojus) apie būsimo patikrinimo datą ir laiką.
Seimo narių grupė mano, kad tai - nesąmonė, todėl pateikė pataisas, kuriomis siūlo NŽT darbuotojams suteikti teisę vykdyti neplaninius žemės sklypų naudojimo patikrinimus.
„Paminėtina, kad asmenį iš anksto informavus apie planuojamą vykdyti patikrinimą, NŽT darbuotojams atvykus tikrinti žemės sklypo dažnai pažeidimai nenustatomi dėl tos priežasties, kad potencialus pažeidėjas, žinodamas apie planuojamą patikrinimą bei vengdamas atsakomybės, neteisėtą veiką laikinai nutraukia (pavyzdžiui, savavališkai užtvėręs servitutinį kelią jį laikinai atitveria, namų valdos žemės sklype vykdo komercinę veiklą, kurią laikinai patikrinimo dieną nutraukia, ir pan.). Tokiais atvejais NŽT darbuotojai neturi galimybės užfiksuoti pažeidimų požymių ir neturi pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teisenos. Manome, kad tokios nuostatos įtvirtinimas teisės aktuose duotų efektyvesnį pažeidimų išaiškinimą bei žemės naudojimo valstybinės kontrolės proceso supaprastinimą, pagreitinimą (nereiktų važiuoti į tą pačią vietą po kelis kartus)", - teigia projekto iniciatoriai.
Projektui keletą priekaištų išsakė Seimo Teisės departamentas, anot kurio abejotina, ar galima be savininko žinios ir jam nedalyvaujant leisti patekti į sklype esančius objektus. Be to, esą tikrinimas be įspėjimo galimai nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymu. Tačiau su abiem priekaištais nesutinka tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Seimo Kaimo reikalų komitetas, kuris projektui pritarė.
Anot žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, pataisomis ir nesiūloma leisti eiti į sklype esančius objektus - tik patekti į patį sklypą. Be to, jis priminė, kad yra ir daugiau institucijų, kurioms suteikta teisė vykdyti neplaninius patikrinimus prieš tai neįspėjus atitinkamų asmenų, ir niekas tame jokios problemos nemato.
Pavyzdžiui, savivaldybių darbuotojai atlieka neplaninius patikrinimus neįspėję iš anksto, kai vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kontroliuodamas, ar pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai bei vykdomi kiti nurodymai, asmenis tikrina taip pat iš anksto neįspėjus. Taip pat elgiasi ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama pašarų, maisto ir gyvūnų bei gyvūninių produktų kontrolę. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantys pareigūnai prireikus (neranda privačios teritorijos savininko arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, atsisako įleisti pareigūnus į teritoriją) gali į privačią teritoriją patekti ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be savininko.
Tiesa, minėtoms pataisoms dėl naujų NŽT pareigūnų teisių dar turi pritarti visas Seimas.
