Seimas antradienį po pateikimo nusprendė pritarti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įgalinti subsidijų teikimą savarankiškam užimtumui remti, kai darbo vietą asmuo steigia ne pirmą kartą.
1 nuotr.
Iš 124 balsavusių 104 pasisakė už, prieš – 4, susilaikė 16.
Siūloma nustatyti, kad savarankiško užimtumo rėmimas būtų organizuojamas, kai asmenys darbo vietą steigiasi labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Numatyta panaikinti sąlygą, kad darbo vieta sau turi būti steigiama pirmą kartą, tačiau taip pat numatomas kriterijus, kad subsidija pasinaudojęs asmuo negalės jos gauti antrą kartą iš Užimtumo tarnybos per 3 metus.
Pasak įstatymo projekto teikėjų, siūloma priemonė išplės asmenų, galinčių pretenduoti į paramą savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje, ratą, dėl to lėšų poreikis šiai priemonei įgyvendinti ženkliai padidės. Visgi numatyta priemonė yra trumpalaikė, numatomas priemonės galiojimo laikas yra dveji metai. Priemonės įgyvendinimui papildomą finansavimą siekiama gauti iš kovai su pandemija numatytų lėšų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas savo ruožtu klausė, kiek papildomų lėšų galėtų pareikalauti siūlomas įstatymo projektas.
„Mano supratimu, tai yra tikrai remtina idėja. Norime paskatinti žmones imtis atsakomybės ir būti labiau savarankiškiems, susikurti darbo vietą nei būti išlaikomiems valstybės. (...) Šiuo atveju žmogus imtųsi atsakomybės ir mes jį paremtume.
Gal tik klausimas yra dėl lėšų poreikio, nes daug idėjų galime turėti, bet turime pasiskaičiuoti, ar turime prabangos jas įgyvendinti. Ar yra kokių paskaičiavimų, kiek gali papildomai pareikalauti (įstatymo įgyvendinimas – ELTA), ir ar nebus taip, kad jei nebus papildomai numatyta lėšų, tiesiog bus didesnė konkurencija ir ne visi besikreipiantys gaus paramą?“, – klausė jis.
Jam atsakydamas įstatymo projektą pristatęs LVŽS frakcijos narys Tomas Tomilinas teigė, kad kol kas ne visos siūlomo įstatymo projekto nuostatos yra galutinai apibrėžtos.
„Dėl lėšų poreikio matematika yra pakankamai paprasta. Apie 1,5 tūkst. kreipiasi (gauti šią priemonę – ELTA), ją gauna apie 500 asmenų. Tikriausiai ne visi negavę negauna būtent dėl priežasties, kad kažkada yra turėję tokius (savarankiško užimtumo darbo – ELTA) santykius. Paramos suma yra 18 tūkst. Žinoma, norėtųsi sužinoti ir Vyriausybės nuomonę, galbūt yra kažkokių korekcijų šiame įstatyme reikalingų. Reikėtų ir laikinumą komitete normaliai apibrėžti, nes nežinau, ar visada bus galima ta priemone naudotis“, – teigė jis.
Anot T. Tomilino, parama, praplėtus jos gavėjų gretas, galėtų pasiekti apie 1,5 tūkst. daugiau norinčiųjų dirbti savarankiškai.
„Pandemijos sąlygomis manau, kad tai tikrai yra išeitis nepadvigubinti dar labiau mūsų pašalpos prašytojų gretų, o pakankamai kukliai (paremti savarankiškai dirbančius – ELTA), kalbame apie 1-1,5 tūkst. asmenų ratą. Galbūt jis šiek tiek padidėtų, bet tikrai tai yra skaičiai, kurie nepalyginami su tais, apie kuriuos kalbame, kai vertiname verslo paramą pandemijos laikotarpiu“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Edmundas Pupinis siūlė susilaikyti balsuojant dėl šio įstatymo projekto.
„Turėtumėte kiek atsakingiau elgtis. Aš neabejoju, kad turbūt Vyriausybė čia tars savo žodį, ir turbūt paprašysime išvados. Vėlgi viskas remiasi į pinigus, manau, kad turėtume svarstyti, bent jau Seimas visas turėtų balsuoti, kad nebūtų priimta bendru sutarimu, nes čia iš tikrųjų tam tikros atsakomybės“, – sakė jis.
