Ketvirtadienį Seimas neeilinėje sesijoje svarstys prezidento dekretus, kuriais, pažeminus teisėjo vardą, prašoma atleisti Egidijų Laužiką iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų bei Konstantiną Guriną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Taip pat bus svarstomas Kęstučio Jucio atleidimas iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, kuris dėl asmeninių priežasčių pareigas palieka savo noru.
Teisėjų taryba, reaguodama į ankstesnius prezidento dekretus, kuriais prašyta patarti dėl teisėjų atleidimo, rugpjūčio 9 d. patarė šalies vadovui inicijuoti teisėjų E. Laužiko, K. Gurino bei Henricho Jaglinskio atleidimo procedūras, jiems savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Šie trys teisėjai įtariami kyšininkavimo byloje. Prezidentas penktadienį valstybės vadovo dekretu iš karto atleido iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų H. Jaglinskį, o dėl E. Laužiko bei K. Gurino kreipėsi į Seimą.
Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriam vadovauja „valstietė“ Agnė Širinskienė, pritarė Seimo nutarimo projektams dėl K. Gurino ir K. Jucio atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų.
„Komitetas priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimui dėl teisėjo K. Gurino atleidimo ir sprendimas buvo priimtas vienbalsiai“, – po komiteto posėdžio žurnalistams patvirtino A. Širinskienė.
Įrodymai teisėjo atleidimo motyvams buvo argumentuoti, sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
„Mus įtikino pateikta medžiaga ir mes tikrai matome ir pritariame Teisėjų tarybos sprendimui, ir tie teisėjo etikos pažeidimai, kurie yra įvardinami, jie iš tiesų, manytume, yra įvykę ir tokiu atveju sunku būtų suvokti, kad žmogus galėtų toliau eiti savo, kaip teisėjo, pareigas“, – sakė A. Širinskienė.
Antradienį prieš Seimo posėdį buvo gautas Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. Laužiko prašymas, kad jo atleidimas Seime būtų svarstomas dalyvaujant jam bei jo advokatui Mindaugui Dūdai.
Prezidentas praeitą savaitę taip pat pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui pritarti ir teisėjo K. Jucio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Šis teisėjas pasiprašė atleidžiamas savo noru dėl asmeninių priežasčių, o G. Nausėda iš Teisėjų tarybos gavo atitinkamą patarimą.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad prezidentas, norėdamas atleisti iš pareigų teisėją, privalo gauti Teisėjų tarybos patarimą. Apylinkių ir apygardų teisėjai yra atleidžiami prezidento dekretais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai yra atleidžiami prezidento, tačiau atleidimui reikia gauti Seimo pritarimą. Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra atleidžiami Seimo su prezidento pritarimu.