Seimas, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės išvadas, kad valstybės lėšos Lietuvos įvaizdžiui formuoti buvo naudojamos neracionaliai ir neefektyviai, ketvirtadienį nutarimu paragino Vyriausybę nedelsiant baigti rengti strategiją ir ją patvirtinti. Taip pat paskirti už Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos įgyvendinimo koordinavimą, priežiūrą ir efektyvaus lėšų šios strategijos priemonėms įgyvendinti naudojimo kontrolę atsakingą instituciją.
Už tokį Seimo nutarimą balsavo 47 Seimo nariai, susilaikė 3.
Nutarimu atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybė iki šiol nesiėmė adekvačių veiksmų įgyvendinti Valstybės kontrolės valstybinio audito rekomendacijas.
Seimas pažymėjo, kad, siekiant tinkamai koordinuoti institucijų veiklą formuojant Lietuvos įvaizdį, turi būti patvirtinta ilgalaikė Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija, nustatyti siektini tikslai ir prioritetai, nes neturint bendros įvaizdžio formavimo vizijos valstybės biudžeto lėšos įvaizdžiui formuoti ir toliau bus naudojamos neefektyviai ir neracionaliai.
Vyriausybei pasiūlyta iš naujo apsvarstyti visas su Lietuvos įvaizdžio formavimu susijusias ministerijų ir joms pavaldžių institucijų vykdytas priemones; įvertinti šių priemonių rezultatus ir joms skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą; planuojant valstybės biudžeto asignavimų poreikį šioms priemonėms, atsižvelgti į jų vykdymo rezultatus.
Be to, vykdant 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Vyriausybei siūloma apriboti institucijų išlaidas savireklamai.
Seimo Darbo frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas sako, kad pensininkus plėšiantis valdančiųjų režimas turėtų susiprasti ir nebešvaistyti lėšų tuščioms įvaizdžio kūrimo strategijoms.
"Skubu į pagalbą valdančiajam režimui ir sufleruoju elementarią tiesą: viena iš neatsiejamų patrauklaus valstybės įvaizdžio dalių - orus ir sotus gyvenimas daug metų dirbusiam pagyvenusiam žmogui. Kol iš tokių žmonių bet kada panorėjus bus atiminėjami pinigai - galite nešvaistyti tų pačių lėšų naujoms įvaizdžio strategijoms. Apgauti nieko nepavyks. Geriausias Lietuvos įvaizdis - laimingas pensininkas", - pabrėžia M. Zasčiurinskas.
Kaip ELTA jau skelbė, Valstybės kontrolė pažymėjo, kad didelė dalis iš 63 mln. litų, kuriuos per pastaruosius ketverius metus valstybės institucijos išleido priemonėms, jų manymu, formuojančioms šalies įvaizdį, nedavė laukto rezultato. Dėl to Lietuva gali nespėti pasivyti anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti kaimyninių valstybių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione pritraukiant investicijas, skatinant turizmą ir eksportą.
"Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, tam tikslui skirtos lėšos dažnai naudojamos neefektyviai", - teigiama audito ataskaitoje, kurią praėjusių metų kovo mėnesį paskelbė Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolė rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimo modelis.
Auditorių nuomone, neefektyviai ir nerezultatyviai buvo panaudota 800 tūkst. litų Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti. Ją 2006 m. sukūrė konsorciumas, kurį sudarė VšĮ "Europos namai", tyrimų centras "Vilmorus" ir Didžiosios Britanijos strateginių komunikacijų kompanija "Chime Communications plc.". Vyriausybė iki šiol šios strategijos nepatvirtino, nes ji neatitiko Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos, o pasiūlyta pamatinė Lietuvos įvaizdžio idėja "Lietuva - tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo idėjas" buvo pernelyg bendra ir strateginės rinkodaros požiūriu nepriimtina", tačiau nesiėmė priemonių, kad strategijos rengėjas projektą pataisytų ir papildytų.
Auditoriai pažymėjo, kad nesant patvirtintos Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos, institucijos organizavo atskirų įvaizdžio formavimo elementų pirkimo konkursus. Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija organizavo Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją "Lietuva - drąsi šalis". Fizinių asmenų darbo grupei, kuri sukūrė šią koncepciją, buvo sumokėta 60 tūkst. litų. Koncepcijoje, be kita ko, siūloma pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas.
Valstybės kontrolės nuomone, koncepcijos autoriai neįvertino finansinių ir kitų Lietuvos galimybių, projektų realizavimo realumo. Lietuvos prekės ženklo konkursui ir kitiems darbams buvo panaudota 1,14 mln. litų. Šis prekės ženklas oficialiai valstybės mastu nėra patvirtintas, šiuo metu jį savo interneto svetainėse naudoja tik kelios valstybinės institucijos. Auditorių nuomone, Lietuvos prekės ženklo ir kitų paslaugų pirkimui panaudotos lėšos neduoda lauktos grąžos, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.
