Seimas priėmė smurtą prieš vaikus draudžiantį įstatymą

Už įstatymą vienbalsiai balsavo 116 Seimo narių.

Įstatymu apibrėžiamas visų formų smurtas: fizinis, emocinis, seksualinis ir nepriežiūra. Šį įstatymą parėmė daugiau kaip 20 tūkst. peticiją pasirašiusių asmenų.

Seimas taip pat po pateikimo pritarė septynių įstatymų paketui, kuriuo reglamentuojami vaiko teisių apsaugos klausimai. Už balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė vienintelis Petras Gražulis.

Įstatymų paketą pristačiusi parlamentarė "valstiečių-žaliųjų" frakcijos Seime narė Dovilė Šakalienė teigė, kad siūlymais reglamentuojami pagalbos teikimo vaikui ir šeimai klausimai.

"Įstatymu yra siekiama iš esmės sutvarkyti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo sistemą, (...) tai yra vaiko teisių apsaugos ir gyvendinimo sistema, kuri suteikia vaikui reikalingą pagalbą, (...) ir užtikrinama kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatinga šeimos ir valstybės apsauga, siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko atstovų, pagal įstatymą, teises ir pareigas, vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus", - vardijo D. Šakalienė.

Pasak jos, įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš šeimos, kai tai bus neišvengiama, pirmiausia, turi būti grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo.

"O nusprendus vaiką paimti, tai atliekama tik gavus teismo leidimą. Visa vaiko teisių apsauga toli gražu nėra orientuota į tai, kad mes kuo daugiau vaikų paimtume iš šeimų, atvirkščiai, kad kuo mažiau vaikų reikėtų paimti iš šeimų", - kalbėjo D. Šakalienė.


Seimas tobulins vaiko teisių apsaugos sistemą

Seimas pradėjo svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą. Pataisas pristatė Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Stiprinant vaiko teisių apsaugą numatoma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą. Savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai taptų pavaldūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje.

Taip pat siūloma įtvirtinti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti atsakingoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalėtų fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, prireikus, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais. Jei pranešimas būtų nepagrįstas, jo nagrinėjimas būtų baigiamas.

Jei pranešimas būtų pagrįstas, vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų nustatyti vaiko situacijos grėsmės lygį. Šie lygiai būtų keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio. Esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, kai kyla būtinybė, vaiką skubiai paimti iš atstovų pagal įstatymą, būtų taikoma atvejo vadyba.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skubiu vaiko paėmimu iš atstovų atveju vaikas galėtų būti apgyvendintas, pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą, pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar kitur. Siekiant paskatinti vaiko globą (rūpybą) šeimos aplinkoje (šeimoje ir šeimynoje) socialiniais globėjais galėtų tapti asmenys, nesusiję su globojamu (rūpinamu) vaiku artimosios giminystės ryšiais, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Pagal siūlomas nuostatas, asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, būtų taikomi apribojimai dirbti darbą, tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, arba verstis susijusia individualia veikla. Įstatymas suteiktų papildomas teises darbdaviui išsiaiškinti, ar asmuo nėra teistas už minėtas nusikalstamas veikas prieš vaiką.

Tarp naujovių - ir pareiga vaiko atstovams pasirūpinti, kad vaikas, iki pradės lankyti pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o pradėjęs lankyti pradinio ugdymo programą - iki 14 metų jaustųsi saugus nakties metu.

Po pateikimo už projektus balsavo 96 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Toliau projektai bus svarstomi Seimo komitetuose. Pagrindiniu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.


Seimas stabtelėjo dėl psichologų dalyvavimo vaikų apklausose įteisinimo

Seimas kitam posėdžiui nukėlė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktų Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, kuriomis siekiama įteisinti privalomą psichologų dalyvavimą vaikų apklausose, svarstymą.

Už pataisas po svarstymo vienbalsiai balsavo 98 Seimo nariai. Tačiau pataisoms pastabų turėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pertraukos iki kito posėdžio "tvarkiečių" frakcijos vardu paprašė Petras Gražulis. Tam buvo pritarta.

Kaip Seimo tribūnoje aiškino Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, be psichologų ir profesionalių vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimo atliekamos vaikų apklausos dažnai neleidžia užtikrinti visapusiškos informacijos apie nusikalstamą veiką surinkimo, todėl ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami arba atliktos apklausos yra kartojamos ir vaikai iš naujo traumuojami.

"Šios priežastys paskatino parengti teikiamo įstatymo projektą, kurio tikslas yra užtikrinti tinkamą nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą apklausų baudžiamajame procese metu. Pataisomis siūloma nustatyti, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos būtų vykdomos tik specialiai tam pritaikytose patalpose, ir tai būtų daroma visais atvejais privalomai dalyvaujant psichologui, kuris padėtų vaiką apklausti, ir vaiko teisių specialistui, kuris stebėtų apklausą", - sakė R. Svetikaitė.

Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, šiam įstatymui įgyvendinti nereikia didelių lėšų.

"Kitas dalykas, ir šiandien teismuose, ir kitose įstaigose yra įrengti apklausų kambariai, galbūt ne visur jie iki galo įrengti. Tą reikia sutvarkyti. Parengtų psichologų taip pat yra, teismų duomenimis, penki teismų psichologai per 2016 metus dalyvavo vidutiniškai 500 nepilnamečių apklausose, vadinasi, tai nėra neįveikiamas uždavinys", - sakė R. Svetikaitė.

Kita vertus, pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, įstatymo įsigaliojimą būtų galima nukelti, ir numatyti ne nuo rugsėjo, kaip dabar, o nuo sausio.

"O dėl biudžeto lėšų galima diskusija, kad įstatymo įsigaliojimas galimas ir nuo sausio, tai nėra esminis dalykas. Svarbu, kad įstatymas būtų priimtas ir būtų laiko pasirengti jį įgyvendinti, priimti poįstatyminius teisės aktus", - sakė R. Svetikaitė.

Seime antradienį neeilinėje sesijoje svarstomi įstatymai apsaugoti vaikus nuo smurto.

Nukentėjusių nepilnamečių kasmet daugėja. Pernai jų buvo 2 777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1 051 vaikas. Tačiau iš 1 048 pradėtų tyrimų net 489 buvo nutraukti, teismui perduoti 346.


L.Kukuraitis: turėtų atsirasti tarnautojai, atsakingi už pagalbą probleminei šeimai

Po keturmečio kėdainiečio nužudymo vykdant vaiko teisių apsaugos reformą turėtų atsirasti konkretūs asmenys, kurie bus atsakingi už kiekvieno konkretaus su problemomis susiduriančio vaiko ir šeimos situacijos vadybą, teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis per diskusiją Seime.

"Keturmečio reforma - taip pavadinčiau tai, kas šiuo metu vyksta Seime. Sisteminiai trūkumai, kuriuos atpažinome, galime juos įvardinti trimis lygmenimis: Makro lygmuo - centrinio požiūrio (dėl smurto šeimoje) trūksta visais lygmenimis tiek įstatymuose, tiek savivaldoje, tiek tiesioginiame darbe. Trūksta bendros smurto sampratos, standartizuotų vaiko teisių apsaugos kompetencijų veikimo algoritmo ir nacionalinio lygmens tarpžinybinio bendradarbiavimo standarto bei resursų", - kalbėjo L. Kukuraitis. Viduriniu lygmeniu, tai yra savivaldos, pasak ministro, "trūksta nepriklausomo ir šimtaprocentinio vaiko balso atstovavimo, aiškaus bendradarbiavimo tarp vietos struktūrų algoritmų ir apsikeitimo informacija".

"Mikro lygmeniu trūksta sureikšminto požiūrio į smurtą bei smurto riziką, asmeninės tarnautojų ir bendruomenės atsakomybės ir vienintelio galutinai atsakingo asmens už atvejį" , - sakė L. Kukuraitis.

Pasak ministro, keturmečio reforma siekiama įtvirtinti smurto prieš vaiką sąvoką įstatyme, centralizuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą, išgryninti standartines funkcijas ir unifikuoti rizikos vertinimo instrumentus.

"Antra dalis - atvejo vadybos modelis. Jis užtikrina, kad kiekvienas vaikas, šeima turės už juos visiškai atsakingą asmenį tarnautoją, ir situacija nebus palikta savieigai. Trečia - tarpžinybinis informacijos perdavimas reikalingas tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek savivaldos. Privalomi bendradarbiavimo tarp žinybų algoritmai", - sakė L. Kukuraitis.


Seimas linksta įteisinti privalomą psichologų dalyvavimą vaikų apklausose

Seimas linksta įteisinti privalomą psichologų dalyvavimą vaikų apklausose bei nuostatą, kad apklausos būtų vykdomos tik specialiose patalpose. Tą numatančioms Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms antradienį po pateikimo vienbalsiai pritarė Seimas.

Už pataisas po pateikimo balsavo 117 parlamentarų. Jos bus svarstomos skubos tvarka antradienį po trijų valandų.

Kaip Seimo tribūnoje aiškino Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, be psichologų ir profesionalių vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimo atliekamos vaikų apklausos dažnai neleidžia užtikrinti visapusiškos informacijos apie nusikalstamą veiką surinkimo, todėl ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami arba atliktos apklausos yra kartojamos ir vaikai iš naujo traumuojami.

"Šios priežastys paskatino parengti teikiamo įstatymo projektą, kurio tikslas yra užtikrinti tinkamą nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą apklausų baudžiamajame procese metu. Pataisomis siūloma nustatyti, kad nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos būtų vykdomos tik specialiai tam pritaikytose patalpose, ir tai būtų daroma visais atvejais privalomai dalyvaujant psichologui, kuris padėtų vaiką apklausti, ir vaiko teisių specialistui, kuris stebėtų apklausą", - sakė R. Svetikaitė.

Pasak Prezidentės vyriausios patarėjos, šiam įstatymui įgyvendinti nereikia didelių lėšų.

"Kitas dalykas ir šiandien teismuose ir kitose įstaigose yra įrengti apklausų kambariai, galbūt ne visur jie iki galo įrengti. Tą reikia sutvarkyti. Parengtų psichologų taip pat yra, teismų duomenimis, penki teismų psichologai per 2016 metus dalyvavo vidutiniškai 500 nepilnamečių apklausose, vadinasi, tai nėra neįveikiamas uždavinys", - sakė R. Svetikaitė.

Kita vertus, pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, įstatymo įsigaliojimą būtų galima nukelti, ir numatyti ne nuo rugsėjo, kaip dabar, o nuo sausio.

"O dėl biudžeto lėšų galima diskusija, kad įstatymo įsigaliojimas galimas ir nuo sausio, tai nėra esminis dalykas. Svarbu, kad įstatymas būtų priimtas ir būtų laiko pasirengti jį įgyvendinti, priimti poįstatyminius teisės aktus", - sakė R. Svetikaitė.

Seime antradienį neeilinėje sesijoje svarstomi įstatymai apsaugoti vaikus nuo smurto.

Nukentėjusių nepilnamečių kasmet daugėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų net 489 buvo nutraukti, teismui perduoti 346.


P.Gražulis Šventajame rašte rado pateisinimų smurtui prieš vaikus

Parlamentaras "tvarkietis" Petras Gražulis, remdamasis Šventuoju Raštu, puolė ginti fizinėmis bausmėmis savo vaikus auklėjančius tėvus. Tuo tarpu pagal specialybę psichiatras sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga konstatavo, kad smurto prieš vaikus atvejai rodo visuomenės problemas.

Seime kalbėjęs P. Gražulis aiškino, esą tėvai pastaruoju metu yra įsibaiminę, kad iš jų atims vaikus, esą net pas gydytojus galvą prasiskėlusį vaiką bijo vežti. Situacijai iliustruoti jis papasakojo kaimyno, kuris, neva anksčiau gyvendamas Norvegijoje, susilaukė vaiko teisių apsaugos tarnybų dėmesio, nes nupiešė kraują.

"Rykštė ir pabarimas teikia išminties. Vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai. Jei gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kai myli, rykšte pataiso. Čia ne Gražulio, čia iš Šventojo rašto paimti žodžiai", - dėstė P. Gražulis.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga prisiminė savo, kaip gydytojo psichiatro, patirtį.

"Pas mane buvo atsiųstas vyras, kuris dėl smurto šeimoje buvo nukreiptas pas psichiatrą, jis tuo pačiu buvo priklausomas nuo alkoholio. Mes su juo pradėjome kalbėtis, ir aš jo klausiau, kaip tu augai? Kas pas tave darėsi šeimoje? Jis labai atvirai prisipažino: taip, mane taip pat mušdavo, mane taip pat augino, kaip aš dabar savo šeimoje, ir sako, aš dar normaliu žmogum užaugau. Toks yra mentalitetas visuomenės, kad mes save laikome normalia visuomene, kuri augina normalius vaikus", - sakė A. Veryga.

Jo nuomone, tokia situacija neatitinka normalios visuomenės apibrėžimo.

"Normali, sveika visuomenė nebėga iš šalies, nesižudo, negeria ir neskriaudžia savo vaikų. Turime pripažinti, kad, deja, nesame labai sveika visuomenė ir norėdami kažkokias problemas spręsti turėsime perlipti komforto zoną, sukelti diskomfortą pirmiausia patys sau, suaugusiems. Žinoma, čia mums bus sunku prisitaikyti - vaikai, kurie užaugs šitose aplinkybėse, jie tai priims kaip normą, kaip normalų elgesį, ir jiems atrodys, kad tai yra tokia realybė, kokia turi būti", - sakė A. Veryga.


Prokurorams kelia klausimų teismų sprendimai, kur fizinis smurtas pripažįstamas auklėjimo priemone

Prokurorams kelia klausimų teismų sprendimai, kur fizinis smurtas yra pripažįstamas auklėjimo priemone, - tikimasi, kad, priėmus Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisas, tokių atvejų nebeliks.

"Pripažinsiu, kad tam tikri teismų sprendimai, kuriuose fizinis smurtas prieš nepilnamečius traktuojamas kaip tėvų teisė tokiu būdu auklėti savo vaikus, prokurorams kelia klausimų. Vienas tokių pavyzdžių - 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuri paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį savo vaiką sumušusiam tėvui. Kitas pavyzdys - Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos išteisintas tėvas, kuris daugkartinio smurtinio pobūdžio veiksmus traktavo kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų paauglystės laikotarpiu", - sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis per diskusiją Seime.

Generalinis prokuroras pareiškė viltį, kad po Vaikų teisių pagrindų įstatymo pataisų priėmimo klausimų dėl teisės auklėti vaikus fizinėmis bausmėmis nebeliks.

Prokuroras pareiškė paramą Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms pataisoms, kuriomis siekiama įteisinti privalomą psichologo dalyvavimą nukentėjusių nepilnamečių apklausose, tačiau atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tam įgyvendinti trūksta ir psichologų, ir tinkamų patalpų.

"Net tragiškų įvykių fone, skubiai prireikus šios srities specialistų išskirtiniame tyrime atliekant neatidėliotinus proceso veksmus, patiriame labai daug trukdžių ir nesklandumų. Akivaizdu, kad psichologų, turinčių tinkamas kompetencijas, trūksta", - sakė E. Pašilis.

Po keturmečio Mato nužudymo Kėdainiuose, pasak generalinio prokuroro, buvo pradėtas kompleksinis veiklos patikrinimas Kauno apylinkės prokuratūros Kėdainių ir Jonavos skyriuje, kurio rezultatų tikimasi netrukus.

Tuo pačiu metu buvo pradėtas patikrinimas visų šiemet ir pernai nutrauktų ikiteisminių tyrimų, kurių metu buvo tirtos aplinkybės, susijusios su galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais nepilnamečiais. Šis patikrinimas, pasak generalinio prokuroro, dar nėra baigtas.

"Kelių ypač rezonansinių ikiteisminių tyrimų medžiagos turi būti peržiūrėtos Generalinėje ir apygardos prokuratūrose, šiuo metu du anksčiau nutraukti ikiteisminiai tyrimai yra atnaujinti, dar vienas ikiteisminis tyrimas perduotas organizuoti kitam prokurorui. Trijų prokurorų darbą konkrečiose bylose pavesta įvertinti vidaus tyrimų skyriui", - sakė E. Pašilis, primindamas, kad dėl Kėdainių atvejo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo.

Siekiant, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami kiek įmanoma kokybiškiau, šiuo metu, pasak E. Pašilio, baigiamas rengti generalinio prokuroro rekomendacijų papildymas, kuriuo aukštesniajam prokurorui bus nurodyta privaloma tvarka atlikti tokių nutrauktų ikiteisminių tyrimų patikrinimą.

Planuojama rengti papildomus mokymus. Šiuo metu yra 70 specializuotų prokurorų, kurie dirba su tokiomis bylomis, ir E. Pašilis mato tokios specializacijos plėtojimo prasmę.

Apžvelgdamas penkerių metų duomenis, generalinis prokuroras konstatavo, kad kasmet nuo įvairių nusikalstamų veikų vidutiniškai nukenčia apie 2,8 tūkst. nepilnamečių, iš jų artimoje aplinkoje - nuo tėvų, patėvių, įtėvių, artimų giminaičių nukenčia apie 1000 vaikų iki 18 metų, dar apie 400 vaikų nukenčia nuo nepažįstamų asmenų.

"Duomenys rodo, kad apie 1000 nepilnamečių kasmet patiria vienokį ar kitokį fizinį smurtą, apie 200 - seksualinio pobūdžio prievartą, dar 100 - psichologinę. Dažniausiai nusikalstami veiksmai yra fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, šių veikų kasmet užregistruojama apie 900, sunkių sveikatos sutrikdymų - 3-5 atvejai per metus, ir per penkerius metus artimoje aplinkoje buvo nužudyti 6 mažamečiai ir 15 naujagimių", - sakė E. Pašilis.

Pasak jo, nusikalstamumo tendencijos rodo, kad sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius šiek tiek mažėja, bet vis daugiau užregistruojama lengvų nusikalstamų veikų, kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.


E. Žiobienė: pagalba vaikams - tik gražus fasadas

Vaikams ir šeimoms trūksta psichologinės pagalbos, vaikų namuose augantiems kūdikiams trūksta sauskelnių, šios problemos sprendžiamos visuomeninėmis iniciatyvomis, tuo tarpu Seime reikalingi teisės aktų pakeitimai nejuda metų metus, iliustruodama pavyzdžiais Seime antradienį vykusioje diskusijoje, skirtoje vaiko teisių apsaugos situacijai aptarti, kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Anot jos, pagalba vaikams mūsų šalyje - tik gražus fasadas.

"Vaiko teisių klausimų reglamentavimas yra kompleksinis, labai sudėtingas klausimas, ir gana dažnai tie požiūriai išsiskiria, kviesčiau visus vieningai, nepaisant politinių interesų, vaiko klausimais susitelkti ir ieškoti bendro vardiklio", - Seimo narius kvietė E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį, kad Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos rengtos nuo 2010 m., įvairios jų redakcijos "ėjo" per ministeriją, Vyriausybę.

"Pateikiau 2012 metais, Seime kelis komitetus praėjo, sugrįžo atgal į ministeriją. Šiandien mes vėl esame toje pačioje nulinėje situacijoje", - konstatavo E. Žiobienė.

Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad procesai trunka kartais ne vienerius metus, o atvejus, kai įstatymai priimami dar tais pačiais metais, ji įvardijo, kaip išskirtinius.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė priminė parlamentarams, kad diskusijos dėl psichologų įtraukimo į baudžiamąjį kodeksą, apie ką diskutuojama Seime ir antradienį svarstant Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, vyko dar 2010 metais.

"Pasiekėme, kad apygardose atsirastų penki psichologai. Tam reikėjo tik 300 tūkst. litų, kurių šiame Seime mes ieškojome dvejus metus. Suradome, atsirado penki psichologai. Šiandien visi teisėjai sako: trūksta, mažai, neužtenka. Ne viena kadencija svarstė psichologų praktinės veiklos įstatymą", - sakė E. Žiobienė.

Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Seimas ne vienerius metus svarsto ir vis dienos šviesos nepasiekia įstatymas dėl privalomos mediacijos.

"Dauguma šeimų šiandieną išgyvena skyrybų traumas. Apie 50 proc. santuokų baigiasi skyrybomis, visose praktiškai yra vaikų, vaikai išgyvena siaubingus psichologinius stresus. Jiems reikia paslaugų, kur šiandien surasti psichologą? (...) Šios paslaugos nėra atlygintinos, nėra teikiamos savivaldos lygmeniu, nėra reglamentuotos teisės akte", - sakė E. Žiobienė.

Kontrolierė pripažino, kad nemažai buvo nuveikta baudžiamojo proceso srityje, tačiau, pasak jos, to yra maža.

"Labai dažnai mūsų valstybė susikoncentruoja į pastatus, į sienas. (...) Globos namuose taip pat sutvarkėme sienas, investuoti dideli pinigai, europiniai pinigai, (...) sistemos nesutvarkėme. Mes vis dar Seime ginčijamės dėl budinčių globėjų, profesionalių globėjų, šeimų, kurios galėtų paimti laikinai globai", - teigė E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį į vaiko poreikių finansavimo problemas.

"Įprasta sąvoka prie teisės aktų - "iš vidinių resursų". Tai reiškia: neskirsime pinigų. Iš principo vaikams pinigų šioje valstybėje yra minimaliai arba jų nėra", - sakė E. Žiobienė, pabrėždama, kad valstybė ne taip turi rūpintis savo vaikais. Dabar, pasak jos, padėtį gelbėja labdara, "geri piliečiai, ištiesiantys ranką".

Anot kontrolierės, šitos problemos ryškėja visur, kokią sritį bepaimtume, atkreipdama dėmesį ir į reformą sveikatos srityje.

"Ko sumažėjo? Pediatrų. Sutaupėme vaikų sąskaita ", - sakė E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį, kad džiaugiamasi policijos reforma, tačiau nenuspręsta, kas perims iš policijos darbą su probleminiais vaikais, šios prevencijos policija atsisako.

"Savivaldybės - nepasiruošusios. Kur dingsta tie vaikai, kurie yra netinkamo probleminio elgesio? Kas su jais dirbs? Jei policija to nedarys, kažkas kitas turės tą daryti", - sakė E. Žiobienė.

Pasak jos, trūksta ir psichologinės pagalbos vaikams bei šeimoms.

"Ką vaikas gauna mokykloje, jeigu turi specialiųjų poreikių, kokias paslaugas jis gauna? Turime pedagogines psichologines tarnybas, vaikai, jų įgūdžiai yra patikrinami, o toliau? Kas su jais dirba?(...) Viskas yra po gražiu fasadu", - kalbėjo E. Žiobienė.


Antradienį - neeilinė Seimo sesija

Seimo valdybos nutarimu antradienį rengiama neeilinė Seimo sesija. Šią iniciatyvą savo parašais parėmė 82 Seimo nariai.

Sesijos darbotvarkėje - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, Civilinio kodekso, Baudžiamojo kodekso pataisos, kiti dokumentai.

Taip pat suplanuota diskusija dėl vaiko teisių apsaugos tobulinimo, kurioje dalyvaus socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Šaukti neeilinę Seimo sesija nuspręsta po didelį rezonansą visuomenėje sukėlusios Kėdainių tragedijos, kuomet motina ir jos sugyventinis mirtinai sumušė keturmetį berniuką.