Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,082 mlrd. eurų, išlaidos - beveik 15,839 mlrd. eurų. Tai bus pirmasis nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Projektu siūloma patvirtinti daugiau kaip 9,074 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,542 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 467,3 mln. eurų). Prognozuojami 2018 metų asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sieks 2 116,3 mln. eurų, ir, palyginti su 2017 metais, didės nedaug, t. y., apie 15 mln. eurų.

Asignavimai bendroms valstybės paslaugoms sieks beveik 1,527 mlrd. eurų, gynybai - apie 963,2 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - beveik 738,5 mln. eurų, ekonomikos sričiai - beveik 2,286 mlrd. eurų, aplinkos apsaugai - beveik 185,6 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui - apie 74,2 mln. eurų, sveikatos apsaugai - apie 697,9 mln. eurų, poilsiui, kultūrai ir religijai - beveik 305,1 mln. eurų, švietimui - beveik 1,314 mlrd. eurų, socialinei apsaugai - apie 1,449 mlrd. eurų.

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 256 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 762 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais - visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data - lapkričio 23 d., antrojo svarstymo - gruodžio 7 d.


Seimui pristatomas 2018 metų biudžeto projektas

Seimui ketvirtadienį pristatytas kitų metų biudžeto projektas. Teikdamas projektą finansų ministras Vilius Šapoka dar kartą atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojami pertekliniai viešieji finansai.

„Tai būtina mūsų ekonomikai, nes ji šyla - tai akivaizdu iš augančios infliacijos, brangstančio nekilnojamojo turto, turime atsižvelgti į fiskalinės drausmės taisykles ir kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams. Turime suvaldyti infliaciją ir mažinti valstybės skolą, kuri yra labai didelė“, - ketvirtadienį Seimo posėdyje kalbėjo V. Šapoka.

Finansų ministras teigia, kad ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis šiais prioritetais: skurdo mažinimas, šalies saugumo užtikrinimas, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimas bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimas.

Pirmasis 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 23 d. Antrasis svarstymas - gruodžio 7 d. Biudžeto priėmimas planuojamas gruodžio 12 d.

Finansų ministerija nurodo, kad biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.

Nuo kitų metų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30-55 proc. darbingumą asmenims NPD dydis sieks 390 eurų, o 0-25 proc. - iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.

Atsisakoma papildomo NPD (PNPD), o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos: auginantiems tris ir daugiau vaikų - nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus - jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus - 15,2 euro.

Lyginant su 2017 metų sausio 1 d. pensijos augs 63 eurais per mėnesį, viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų dar 30 eurų per mėnesį.

Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

2018 m. Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies BVP. Lyginant su 2015 m. šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma - 963 mln. eurų.

Siekiant gerinti sveikatos apsaugos sistemą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas augs 173 mln. eurų. Kils medikų atlyginimai, bus pradėtos finansuoti naujos iki šiol nekompensuotos gydymo paslaugos. Ypač daug dėmesio bus skiriama: sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei prevencinėms programoms.

164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms. Pradedančiam smulkiam verslui suteikiamos pelno mokesčio „atostogos“. Taip pat vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ suteikiamos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims. Išradimų komercializavimui bus taikomas nebe 15 proc., o 5 proc. pelno mokestis, o investuojantieji į technologinį atsinaujinimą gaus 100 proc. pelno mokesčio lengvatą vietoje buvusios 50 proc. Taip pat keisis laisvosios ekonominės zonos (LEZ) lengvatos modelis - lengvatos bus taikomos visoms veikloms, išskyrus neatitinkančias tarptautinių principų.

Lyginant su ikikriziniu laikotarpiu finansavimas kultūrai išaugo 55,4 proc., 2018 metais jis bus didesnis 28,8 mln. eurų nei šiemet. Nuo kitų metų atsiras naujiena - kultūros pasas. Tai programa, kurios tikslas suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatre, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus.

2018 m. kultūros pasus gaus 1-4 klasių mokiniai, tai bus bandomasis projektas, o nuo 2019 m. juos planuojama duoti ir 5-8 klasių ir 9-12 klasių moksleiviams.

Nuo 2018 m. pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo bus skirta 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui - 22,6 mln. eurų. Taip pat 4 mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 mln. nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sieks 256 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 762 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.


Socialdemokratai remia biudžeto projektą, tačiau regi ir problemų

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Vyriausybės pateiktą valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą vertina teigiamai, vardija ir jo trūkumus.

Vienas trūkumų - pernelyg mažas bazinio atlyginimo didinimas mokytojams, socialiniams darbuotojams, kultūrininkams, valstybės tarnautojams, savivaldybių darbuotojams, politikams, teisėjams, pareigūnams. Vyriausybė planuoja bazinį atlyginimą didinti nuo 130,5 iki 132 eurų, kai iki krizės šis dydis siekė 490 litų arba 141,9 euro. Lietuvoje darbo užmokestis nuolat auga, tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių darbo užmokestis susijęs su baziniu atlyginimu ir kurių yra apie 200 tūkst., realios pajamos netgi mažėja, nes tik šiek tiek didėsiančias pajamas „suvalgo“ infliacija.

Kitas trūkumas - nesubalansuotas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio augimas. Šiuo metu šis dydis siekia 102 eurus ir jį ketinama didinti iki 122 eurų. Socialdemokratų nuomone, VRP didinimas yra sveikintinas, bet pernelyg mažas, jis turėtų kilti aukštyn proporcingai su minimalaus mėnesio atlyginimo didinimu.

Sveikindami, kad Vyriausybė sutiko su 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui, socialdemokratai siūlo tokią pat lengvatą nustatyti visų rūšių kurui, nes, priešingu atveju, diskriminuojami individualiuose namuose gyvenantys asmenys, nors dažnai tai šeimos su vaikais arba senyvi asmenys.

Socialdemokratai taip pat nepritaria papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) naikinimui dirbantiems ir vaikus auginantiems piliečiams. Šiuo metu PNPD siekia 200 eurų už kiekvieną vaiką, juo galėjo pasinaudoti dirbantys vidurinio sluoksnio gyventojai. Vyriausybė pasiūlė šį dydį naikinti ir skirti apie 30 eurų dydžio vaiko pinigus už visus vaikus bei dar pridėti paramos, jei šeimos pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Socialdemokratų nuomone, Vyriausybės priemonės naudingos skurdžiausiam sluoksniui, tačiau pagalba teikiama vidurinio vaikus auginančio sluoksnio sąskaita.

„LSDP nesupranta, kodėl Vyriausybė neapsvarstė progresyvaus gyventojų pajamų mokesčio idėjos, nes ši priemonė yra viena iš rekomenduojamų mažinant pajamų nelygybę ir užtikrina visuomenės narių tarpusavio solidarumą“, - rašoma LSDP pranešime.


Seimas imasi siūlymo įvesti progresinius mokesčius nekilnojamajam turtui

Seimas svarstys Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisų projektą. Po pateikimo tokiam sprendimui pritarė 50, prieš balsavo 3, susilaikė 30 Seimo narių.

Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) progresinį apmokestinimą nekilnojamojo turto mokesčiu.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad projekto tikslas yra plėsti ekonomikos augimą, didinti mokesčių sistemos progresyvumą.

Siūloma bendros NT vertės iki 220 000 eurų ir toliau neapmokestinti. Esamą 0,5 procento tarifą numatoma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų. 1 proc. mokesčio tarifą siūloma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų. 2 proc. mokesčio tarifą numatoma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų dydį.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui būtų taikomi 30 procentų didesni apmokestinimo intervalai.

Taigi, pastaruoju atveju siūloma ir toliau neapmokestinti bendros nekilnojamojo turto vertės iki 286 000 eurų. Esamą 0,5 proc. tarifą numatoma taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 286 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų; 1 proc. mokesčio tarifą - taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 390 000 eurų dydį, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų; 2 proc. mokesčio tarifą - taikyti bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 650 000 eurų dydį.

Be to, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamoji vertė būtų taikoma kiekvienam asmeniui atskirai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu“ nuostatas.

Teikiamomis pataisomis taip pat siūloma atsisakyti galiojančios sektorinio pobūdžio lengvatos, t. y. panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, taikomą nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat fizinio ar juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti, taip paliekant apsisprendimo dėl lengvatinio apmokestinimo tokio ir kito nekilnojamojo turto atžvilgiu teisę savivaldybėms.

Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektą plenariniame posėdyje nuspręsta svarstyti lapkričio 23 dieną.