Seimas antradienį po svarstymo pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtoms 2008–2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadoms.
1 nuotr.
„Už“ balsavo 62 Seimo nariai, „prieš“ – 36, susilaikė 3 parlamentarai.
Vienas išvados autorių, buvęs BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas kritikavo praėjusią savaitę Lietuvos banko Seimui išsiųstą poziciją dėl tyrimo išvadų.
S. Jakeliūnas citavo, pasak jo, Lietuvos banko raštą, adresuotą Užsienio reikalų ministerijai, prieš tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui ruošiantis susitikti su Švedijos vadovais.
„Cituoju: „gerokai išaugusios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia skolininkų finansinę būklę per išaugusias paskolų tvarkymo išlaidas“. Toliau citata tęsiasi: „kyla abejonių, ar bankų nustatyti VILIBOR rizikos priedai yra pagrįsti“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
„Taigi daugiau nei prieš 11 metų tuometinis Lietuvos bankas abejojo VILIBOR pagrįstumu ir kėlė klausimus. Tie klausimai išnyko, ir tai, ką Lietuvos bankas pateikė BFK ir ką dabar teikė gegužės 26 dienos rašte, iš esmės prieštarauja jo paties pozicijai 2009 metų ir kitiems atliktiems tyrimams pačiame Lietuvos banke“, – pridūrė politikas.
Tuo metu konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas sakė, jog valdantieji turėtų skirti dėmesį, kad verslas dabartinėje situacijoje gautų likvidumo paramą, o ne užsiimti „archeologiniais kasinėjimais“.
„Labai apmaudu, kad valdantieji neadekvačiai vertina esamą situaciją, nemato, kad ant slenksčio yra viena didžiausių ekonominių ir visuomenės sveikatos krizių, kurią reikia dabar valdyti, reikia priimti kuo greičiau atsakingus sprendimus ir visą dėmesį sutelkti produktyviam darbui“, – sakė M. Majauskas.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių nekilnojamojo turto burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.
Savo ruožtu Lietuvos bankas teigia, kad informacija išvadoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinami.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad informacija tyrimo išvadoje pateikiama selektyviai, neatsižvelgiant į tam tikrus (Biudžeto ir finansų – ELTA) komitetui teiktus skaičiavimus ir faktus. Pateikti vertinimai yra klaidingi ir klaidinami, grindžiami ne komitetui teiktais objektyviais duomenimis, bet vienpusiška išankstine nuomone ir interpretacijomis, nenurodant reikšmingų svarbių argumentų“, – teigiama LB išsiųstame rašte Seimo nariams.
