Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) parengtoms prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusios ekonominės krizės priežasčių tyrimo išvadoms.
1 nuotr.
„Už“ balsavo 63 parlamentarai, „prieš“ – 41, susilaikė – 7.
Konservatorė Gintarė Skaistė siūlė nepritarti tyrimo išvadoms.
„Politinius sprendimus vertinti oponentų lūpomis yra paprasčiausiai neobjektyvu ir politinius sprendimus vertina ne politikai, o rinkėjai, išrinkdami arba neišrinkdami tuos pačius politikus. Neapibrėžtumas yra sunkiausiai suvaldomas kiekvienos krizės faktorius ir šiandien vertinti sprendimus žinant, kokie yra ateities scenarijai, taip pat yra ganėtinai neprofesionalu. Trečias dalykas – krizė už durų ir užsiiminėti archeologija tikrai yra mažai prasmės“, – posėdyje sakė G. Skaistė.
Tuo metu BFK pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, kad dabartinės koronaviruso krizės metu nekartojamos 2008–2009 metų krizės klaidos.
„Tuo metu buvo nekaupiami rezervai, užkraunama „Sodrai” didžiulė skola, pensininkai turėjo sumokėti didžiules palūkanas, o skolinimasis, kaip pripažino Valstybės kontrolė, buvo vykdomas pažeidžiant įstatymus. Toliau buvo drastiški pensijų, išmokų, atlyginimų mažinimai, o mokesčiai didinami”, – sakė V. Ąžuolas.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.
Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.
Savo ruožtu Lietuvos bankas teigė, kad informacija išvadoje pateikiama selektyviai, o vertinimai yra klaidinami.
