1 nuotr.Seimas nusprendė nuo kitų metų keisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį – pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“, visus ne pagrindinius gyventojų NT objektus – nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės.
Šiuos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus ketvirtadienį priėmimo stadijoje palaikė 77, prieš buvo 46 parlamentarai, susilaikė 4.
Dėl konkretaus neapmokestinamo pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės – galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Pagal „aušriečių“ frakcijos siūlymą, antras, trečias ir likę NT objektai nuo nustatytų „grindų“ bus apmokestinami panašiame intervale, kaip ir pirmo būsto – tačiau Seimas pritarė sumažinti tarifus brangiausiam turtui.
Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,6 proc.
Tačiau vietoje siūlyto 1 proc. turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesnis nei 1 mln. eurų vertės – ne 2 proc., tačiau 1 proc. tarifu.
Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų.
Pajamos iš NT mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių NT objektų – į Gynybos fondą.
Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.
Komercinis NT toliau bus apmokestinamas 0,5–3 proc. ribose, tarifus nustatant savivaldybėms.
Nuo ateinančių metų Registrų centras pervertins ir perskaičiuos NT vertes, dėl ko pagal esamą mokesčio formatą apmokestinimas didėtų didelei daliai gyventojų – tai valdantieji įvardija kaip vieną priežasčių, kodėl būtina keisti esamą NT apmokestinimo tvarką.
Seimas pritarė, kad NT vertes reikėtų perskaičiuoti ne kas 5 metus, kaip dabar, bet kas 3 metus.
Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
