Seimas linkęs įvesti draudimo mokestį, didinti pelno apmokestinimą

Siūlymams šią savaitę pritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pokyčiai galutiniam balsavimui turėtų sugrįžti kitą savaitę - birželio 17 d.

Finansų ministerija siūlo įvesti Saugumo įnašą - 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą.

Saugumo įnašo įstatymo pakeitimus svarstęs BFK taip pat palaikė Kaimo reikalų komiteto siūlymą dėl lengvatų žemdirbiams - neapmokestinti pasėlių, žemės ūkio technikos draudimo, taikyti išimtį dėl ūkinių gyvūnų sveikatos.

Mokestį palaikiusi konservatorių frakcijos atstovė Gintarė Skaistė teigė pritarianti iniciatyvai, nes šios papildomos pajamos bus skirtos krašto apsaugai.

Svarstymo stadijoje ketvirtadienį už Saugumo įnašo ir Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus balsavo 87, prieš buvo 7, susilaikė 14 parlamentarų.

Taip pat pritarta Vyriausybės iniciatyvai įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams.

Akcizas, priklausomai nuo cukraus kiekio, būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams.

Juose turėtų būti daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo, taip pat akcizas būtų taikomas tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.

Skaičiuojama, kad priėmus pokyčius 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 eurų, 1 litras koncentrato - 1,27 euro, 100 gramų koncentrato - 0,52 euro.

Visgi nuo akcizo būtų atleidžiami maisto produktų gamybai skirti saldinti gėrimai, viešojo maitinimo įstaigose pagaminti nefasuoti, taip pat farmacijos produktų, medicinos priemonių, maisto papildų, kūdikių mišinių gamybai skirti saldinti gėrimai.

Akcizų įstatymo pakeitimams svarstymo stadijoje pritarė 85 parlamentarai, prieš buvo ir susilaikė po 15 Seimo narių.

Būtų atsisakoma kai kurių PVM lengvatų

Seimas svarstymo stadijoje pritarė ir siūlymui atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms - mokesčio tarifas kitąmet siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau.

Demokratė Jekaterina Rojaka siūlė sugrąžinti pernai sausį panaikintą 9 proc. PVM lengvatą maitinimo sektoriui, tačiau nei pagrindinis komitetas, nei parlamentarai posėdžių salėje siūlymo nepalaikė.

„Tie iš mūsų, kurie sėdėjo šioje salėje praėjusioje kadencijoje, turbūt turėjo ne vieną galimybę šia tema diskutuoti - aš tik noriu priminti, kad lengvatinis tarifas buvo nustatytas laikinai kaip kompensacija sektoriui, kuris stipriai nukentėjo per covidą dėl veiklos apribojimų. Ir truputį nesmagu klausyti žmonių, kurie yra geri ekonomikos ekspertai, kai jie žiūri į dabarties rodiklius ir visiškai nevertina rodiklių dinamikoje", - ekonomistei J. Rojakai prieštaravo konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Kartu pritarta siūlymui didinti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui - nuo 9 iki 12 proc.

Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomas lengvatinis tarifas po galutinio balsavimo sumažėtų nuo 9 proc. iki 5 proc.

Visgi konservatorius Arvydas Anušauskas tikino, kad spausdintų leidinių metams bėgant mažėja, todėl ir mokesčių surinkimas tampa vis mažesnis.

Tuo metu „aušrietis" Remigijus Žemaitaitis kritikavo ankstesnės kadencijos konservatorių bandymus keisti PVM lengvatų tvarką ir teigė, kad dabartinė sistema leidžia lengvatomis pasinaudoti tiems asmenims, kuriems jos nepriklauso, o pokyčiai padėtų per šildymo kompensacijas paramą padėtų paskirstyti tikslingiau.

„Noriu tam ponui priminti, kad dar nepraėjo nei pusė metų, kada žmonės, kurie šiandien yra valdžioje, siūlė centriniam šildymui pratęsti 0 proc. PVM tarifą, o šiandien jau siūlo 21 proc."- „aušriečiui" atsakė I. Šimonytė.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus svarstymo stadijoje palaikė 82, prieš buvo 21, susilaikė 15 parlamentarų.

Linkstama 1 proc. punktu didinti pelno mokestį

Parlamentas taip pat pritarė Pelno mokesčio pakeitimams.

Finansų ministerijos siūlymu, stambioms įmonėms taikomą pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu - nuo 16 iki 17 proc., smulkių ir vidutinių įmonių (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų) lengvatinį tarifą - nuo 6 iki 7 proc.

Taip pat pritarta nuo 1 iki 2 metų ilginti laikotarpį, kai naujai įkurtų smulkių įmonių pelnui taikomas nulinis mokesčio tarifas.

Taip pat keičiamas reikalavimas mažų įmonių statusą nustatyti pagal darbuotojų skaičių - Seimui pritarus galutinai, įmonių dydis nebebus siejamas su 10 darbuotojų skaičiumi, vienintelis kriterijus smulkioms įmonėms bus 300 tūkst. eurų per metus neviršijančios apmokestinamos pajamos.

„Aušrietis" Karolis Neimantas pateikė siūlymą nedidinti pelno mokesčio stambioms įmonėms, jį keliant tik smulkiosioms, tačiau šiam siūlymui BFK nepritarė, po balsavimo jį atmetė ir parlamentas.

„Mes žinome mūsų finansinę situaciją ir siekiant užtikrinti tvarų finansavimą ir gynybai, ir valstybės raidai, ir yra siūlomas 1 proc. pelno mokesčio padidinimas", - Seimo posėdžių salėje aiškino komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas taip pat akcentavo, kad lojaliems mokesčių mokėtojams apmokestinimas neturėtų būti didinamas - opozicija pateikė ir siūlymą įmonėms mokestinės naštos nekelti.

Jo kolega frakcijoje Andrius Bagdonas taip pat tikino, kad, nuo metų pradžioje pelno mokestį jau pakėlus 1 proc. punktu, jį šiemet didinti dar kartą būtų neatsakinga, jam pritarė ir Simonas Kairys.

„Siūlyčiau taip dažnai nekaitalioti mokestinės aplinkos, kad galima būtų prognozuoti savo ateitį Lietuvoje veikiantiems verslams", - sakė A. Bagdonas.

Visgi parlamentas šiuos siūlymus atmetė.

Demokratas Domas Griškevičius kritikavo, kad liberalų siūlymai nekelti mokesčių neatitinka jų keliamo tikslo didinti gynybos finansavimą.

„Niekam niekada nemalonu kelti mokesčius, bet, kai esi valdančiojoje daugumoje, kai esi Vyriausybėje, tos lengvos dalios ir nereikia ieškoti. (...) Bet labai keista girdėti būtent iš liberalų tokius pasiūlymus - jie nuolat kalba apie krašto apsaugos didinimo poreikį, bet kai kalbame apie konkrečius pinigus ir iš kur tą poreikį įgyvendinti, jie sako „ne, nereikia". Tai šitoje vietoje norėtųsi pakviesti liberalus būti nuosekliais", - posėdžių salėje kalbėjo politikas.

Po balsavimo už Pelno mokesčio įstatymą pokyčius svarstymo stadijoje palaikė 97, prieš buvo 9 ir susilaikė 14 Seimo narių.

Įtariami pažeidimai svarstant projektus pagrindiniame komitete

Anot BFK pirmininko, nors suinteresuotos grupės turi pastabų dėl projektų svarstymo komitete, parlamentarai stengėsi įsiklausyti į visus siūlymus.

„Komitetas prieš ateidamas į šitą salę su šitais įstatymais darė ir klausymus, ir svarstymus du kartus. (...) Jau pasipylė skundai visokie, tai iš anksto sakau - komitetas tikrai dėjo pastangas, kad visus išklausytume ir priimtume sprendimus", - pristatydamas komiteto išvadą Saugumo įnašo įstatymui Seimo tribūnoje sakė BFK pirmininkas A. Sysas.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją šią savaitę kreipėsi verslo organizacijos, prašydamos ištirti, ar šį pirmadienį dėl mokestinės pertvarkos balsavęs BFK nepažeidė parlamento statuto.

Sprendimą komisija ketina priimti ateinantį pirmadienį - kaip parlamento salėje teigė konservatorius Jurgis Razma, prieš Seime balsuojant dėl projektų vertėtų palaukti galutinės komisijos išvados, nes BFK gali tekti grįžti į pradinę projektų svarstymo stadiją.

Planuojama, kad kitąmet iš draudimo mokesčio būtų surinkta 82,5 mln. eurų pajamų, 2027 m. - 110 mln. eurų.

Didesnis pelno mokestis galėtų atnešti 47,3 mln. eurų pajamų kitais metais ir 134,5 mln. eurų 2027 m., šios lėšos taip pat būtų skirtos gynybai.

Tuo metu kai kurių PVM lengvatų atsisakymas turėtų sunešti apie 80,5 mln. eurų papildomų pajamų.

Šie pakeitimai yra Vyriausybės mokesčių pertvarkos dalis.

Pirmadienį Seimas taip pat ketina svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, progresyvesnio gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius.

Mokesčių pakeitimus Seime planuojama priimti iki pavasario sesijos pabaigos, jie įsigaliotų nuo 2026-ųjų.