Seimas: nuo lapkričio sandoriai grynaisiais – iki 5 tūkst. eurų

Nors Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlė nustatyti dar griežtesnę ribą – 3 tūkst. eurų, galiausiai buvo apsispręsta pritarti Vyriausybės teiktam siūlymui.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo pataisas palaikė 77 parlamentarai, 5 balsavo prieš, o 12 susilakė.

Kaip pabrėžė BFK pirmininkas Mykolas Majauskas, šios pataisos reikšmingai prisidės prie kovos su šešėline ekonomika ir gerins biudžeto surinkimo galimybes.

„Nors nebuvo patvirtinta ambicinga riba, 5 tūkst. eurų, mano supratimu, taip pat yra tinkamas slenkstis, nuo kurio turėtų būti atsiskaitoma pavedimu. Mano giliu įsitikinimu tai yra esminė šešėlio mažinimo priemonė“, – posėdyje kalbėjo M. Majauskas.

Komiteto pirmininkas jau anksčiau yra teigęs, kad kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse jau taikomi griežti apribojimai mokėjimams grynaisiais pinigais. Ispanijoje nustatyta mokėjimų grynaisiais pinigais riba – 2 tūkst. 500 eurų; Rumunijoje – 2 tūkst. 260 eurų; Graikijoje – 500 eurų; Italijoje, Prancūzijoje bei Portugalijoje – 1 tūkst. eurų.

M. Majauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad daugumos gyventojų apribojimai nepalies, nes ribojimas būtų taikomas tik tiems sandoriams, kurių sumos yra reikšmingos, o Lietuvos banko turimais duomenimis net 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų ribos.

Tuo metu kitas valdančiųjų atstovas – Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos narys Andrius Bagdonas pasisakė prieš šį projektą.

„Bankinių paslaugų išlaidos nuolatos auga. Pritardami tokiam reguliavimui, sukursime papildomų sunkumų daliai savarankiškai dirbančių žmonių. Prekybininkams, nedidelio dydžio operacijas vykdantiems grynaisiais pinigais“, – tikino A. Bagdonas.

Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad 5 tūkst. eurų yra gan reikšminga transakcijos suma, todėl toks ribojimas veikiausiai neturės didelės įtakos mažų įmonių kasdienei prekybai.

„Nemanau, kad čia yra ta vieta, kur reikėtų kalbėti apie smulkiuosius verslininkus, apie kitus mažus kasdienybės sandorius. Čia tikrai yra rimtos sandorių vertės. Tokį sandorį ir dėl saugumo ir dėl kitų priežasčių būtų protinga vis dėl to atlikti elektroninėmis priemonėmis, pavedimu ar atsiskaitant kortele“, – pasisakydama už projektą replikavo I. Šimonytė.

Pagal patvirtintą reglamentavimą, šis ribojimas nebus taikomas, jei tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorius bus atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus, teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.

Draudimas taip pat nebus taikomas tuomet, kai tarpusavio atsiskaitymai ir kiti mokėjimai pagal sandorį negalės įvykti elektroniniu būdu dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteiks reikalingų paslaugų, o pagal sandorį bus būtina atsiskaityti nedelsiant.

Šiuo atveju atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais gaunantis asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka apie tai turės pranešti mokesčių administratoriui.

Taip pat pritarta ir lydinčiajam projektui, kuriuo nustatoma administracinė atsakomybė už atsiskaitymų bei kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus.

Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Pagal projektą, už atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą numatyta bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems fiziniams asmenims nuo 300 iki 900 eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams – nuo 600 iki 1 tūkst. 500 eurų.

Už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, mokantiems ir mokėjimus priimantiems fiziniams asmenims bauda nuo 900 iki 2 tūkst. 400 eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių (filialų) vadovams – nuo 1 tūkst. 500 iki 3 tūkstančių eurų.

Siūloma, kad kodekso pataisos įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d.