Kad neperrinkti parlamento nariai nenuskurstų, pagal Seimo statutą jiems išmokama tiek vidutinių mėnesinių nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių seimūno atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Iš valstybės biudžeto 2020 m. Seimo narių išeitinėms išmokoms skirta 1 milijonas 505 tūkst. eurų. Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinėms išmokoms - 644 tūkst. eurų, o Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas - 473 tūkst. eurų. Tačiau kai kurie parlamentarų padėjėjai beveik neatostogavo visą kadenciją ir sukaupė daug atostogų dienų. Visoms joms kompensuoti gali prireikti apie 820 tūkst. eurų.

Beje, per pirmąjį rinkimų turą į naują Seimą perrinkti 46 parlamentarai, 34 tautos atstovai į naujos sudėties parlamentą nepateko. Po spalio 25 d. įvyksiančio antrojo rinkimų turo šis skaičius dar gali keistis.

Seimo senbuviai, pavyzdžiui, pirmininko pavaduotojai Gediminas Kirkilas, Irena Degutienė, pretenduoja gauti didžiausias - 6 atlyginimų dydžio - išeitines išmokas, kas sudarytų apie 23,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas Žukauskas sako, kad teisybės čia ieškoti nereikia: „Taip, teisingumo požiūriu galbūt tai yra neteisinga, bet toks yra įstatymas, kuriame numatytos šitos išmokos. Norint kažką pakeisti, reikia keisti įstatymus. O įstatymus leidžia Seimo nariai. Teisingumas į įstatymus, deja, neįrašytas. Lietuvoje viskas pastatyta ant tokio amoralaus pagrindo: ne tik šios išeitinės, bet ir pensijos, minimalus atlyginimas, bedarbių pašalpos ir kitos išmokos."

H.Žukauskas sutinka su kai kurių Seimo narių pasisakymais, jog po darbo parlamente įsidarbinti privačiame sektoriuje - sudėtinga. „Yra Seimo narių, kurie į Seimą ateina jau turėdami savo verslą. Dažnai Seime jį dar geriau „sutepa". O išėję nesusiduria su įsidarbinimo problema, nes toliau dirba savo versle. Bet yra tokių, kurie, nežinodami ar iš nepatyrimo, ateina į Seimą galvodami, kad gali kažką gražaus padaryti. O jei Seime kažkam gero nepadarei, paskui visa tai tau primenama ir tenka susidurti su realybe ieškant darbo.

Net jeigu ateini į parlamentą būdamas geru specialistu, prarandi mažiausiai 4 metus. Jeigu būni kokias tris kadencijas, gali visai negrįžti į civilių gyvenimą, nes niekam čia nebūsi reikalingas. Nes prarandi praktiką ir kvalifikaciją. Jeigu esi svarbus partijai, tuomet ji rūpinasi, kam tave pasiūlyti. Bet jeigu esi partijos eilinis, tai yra tavo paties problemos. Tokia yra realybė", - sako H.Žukauskas.

Situaciją komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:

Mus piktina šioms išmokoms skirtos pinigų sumos, o ne pačios išmokos. Pagal Darbo kodeksą dirbantys darbuotojai, įdarbinti terminuota sutartimi ir išdirbę daugiau kaip 2 metus, taip pat gali gauti išeitinę išmoką, kuri yra lygi vienam jo mėnesiniam atlyginimui. Manau, nesąžininga, kad tokios pačios išmokos Seimo nariams nustatomos Seimo statutu, kurį priima pats Seimas. Dabar jie yra pasitvirtinę iki 6 mėnesių atlyginimo kompensaciją, bet gal kita valdžia sugalvos ir padidins šią išmoką iki 12 mėnesių atlyginimų sumos iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Gaila, kad paprasti mirtingieji darbuotojai neturi teisės priiminėti Darbo kodekso, kuris numato jų darbo sąlygas. Nors labai norėtųsi turėti privilegiją priimti tokį įstatymą, kuris būtų mums naudingas. Manome, kad neturėtų būti, jog darbuotojai, nesvarbu, parlamentarai ar privataus sektoriaus darbuotojai, priiminėtų dokumentą, kuris nustato jų darbo taisykles ir juo labiau išmokas.

Kodėl Seimo nariam nustatomos kitokios taisyklės? Suprantant, kad tai aukštos atsakomybės pareigybė, manau, būtų sąžininga, kad išmoka galėtų būti dviguba nei kitiems darbuotojams - prilygstanti 2 mėnesių atlyginimui. Bet ne 6 mėnesių kaip dabar.

Suprantama, kai darbuotojas įdarbinamas pagal neterminuotą sutartį ir tikisi dirbti bent iki pensinio amžiaus. Tačiau netikėtai darbdavys sugalvoja nutraukti sutartį, taip sukeldamas darbuotojui stresą, situaciją, kuriai jis buvo nepasirengęs. Seimo narių atveju jokio netikėtumo nėra, pradėdami dirbti jie žino, kada tiksliai baigsis jų darbo sutartis. Taip pat jie gali registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti nedarbo išmokas.

Darbo kodekse 6 mėnesių atlyginimui prilygstanti kompensacija privačiame sektoriuje numatoma tik vienu vieninteliu atveju - kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantį darbuotoją darbdavys nusprendžia atleisti savo valia per trumpą laiką. Visais kitais atvejais darbdaviui nusprendus atleisti darbuotoją, įdarbintą pagal neterminuotą sutartį, didžiausia galima išeitinė išmoka - atitinkanti 2 mėnesių atlyginimo dydį. Iš ilgalaikių išmokų fondo galima gauti dar iki 3 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę, jeigu darbuotojas yra dirbęs 10 ar 15 metų.