Saviems įtakingų postų negaila

Interesų painiojimas neužkliuvo

Nors „valstiečiai“ prieš rinkimus žadėjo ypatingą skaidrumą, jiems suformavus valdančiąją koaliciją kuo toliau, tuo labiau šis burbulas bliūkšta. Štai praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Jurgita Petrauskienė, buvusi švietimo ir mokslo ministrė, tapo švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO).

O juk ministeriją jai teko palikti su trenksmu. Nepasitikėjimą ministre buvo pareiškęs ne tik premjeras Saulius Skvernelis, nepasitenkinimą politikės darbu pernai buvo išreiškusi ir prezidentė D.Grybauskaitė. Negana, to, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad J.Petrauskienė supainiojo interesus, nedeklaravusi sandorio su banku ir nenusišalinusi nuo sprendimų ministerijoje bei pavaldžiose įstaigose, kai viešuosius pirkimus laimėdavo jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas. Tačiau visa tai nesukliudė J.Petrauskienei užimti kito įtakingo posto. Tiesa, dabartinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tvirtino, kad toks sprendimas buvo priimtas dar prieš jam tampant ministru, o J.Petrauskienė esą laimėjo konkursą, kuriame dalyvavo du kandidatai.

„Nebesu viešas asmuo. O visuomenė jau informuota“, - taip J.Petrauskienė tepakomentavo „Vakaro žinioms“, kaip jai pasisekė tapti atašė.

Mokslininkams netiko, seimūnams tiko

Neseniai paskelbta, kad kita buvusi ministrė - Teisingumo ministerijai vadovavusi M.Vainiutė - laikinai pavaduoja lygių galimybių kontrolierę Agnetą Skardžiuvienę. Tiesa, šį faktą galima paaiškinti, nes A.Skardžiuvienė išėjo nėštumo ir motinystės atostogų, nes viena ombudsmenė (ombudsmenas - pareigūnas, tiriantis skundus dėl netinkamo viešojo administravimo, žmogaus teisių pažeidimų) laikinai pakeitė kitą. Tačiau įdomiausia, kokiu būdu M.Vainiutė tapo ombudsmene.

Ji dabar - Seimo kontrolierė. Taip pernai nusprendė Seimas. Kodėl ši žinia keista? Vien jau dėl to, kad ir šiai politikei kaip ministrei D.Grybauskaitė pernai pareiškė nepasitikėjimą. Tiesa, M.Vainiutė sprendimą dėl atsistatydinimo priėmė pati - po ministerijos darbuotojų pareiškimų, jog ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą, taip pat po prezidentės kritikos.

Pernai gegužę M.Vainiutė bandė tapti akademinės etikos ir procedūrų kontroliere ir net dalyvavo konkurse. Tačiau Lietuvos mokslų tarybos sudaryta atrankos komisija ją ir dar 4 kandidatus išbrokavo atsižvelgdama į gautus visuomenės atsiliepimus apie kandidatus ir į pokalbius susitikimuose su jais.

Nepaisant to, eksministrė be įtakingo posto neliko - jau po 4 mėnesių, pernai rugsėjį, Seimas nutarė, kad ji dirbs Seimo kontroliere, nors tam itin priešinosi socialdemokratai. O būtent jie M.Vainiutę ir delegavo į Vyriausybę. Tiesa, dar tada, kai buvo valdančiojoje koalicijoje - iki partijos skilimo ir „socdarbiečių“ partijos įsikūrimo.

Postas - už paslaugą?

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad tiek J.Petrauskienės, tiek M.Vainiutės sėkmės istorijos parodo, kad ir toliau postai skiriami atsižvelgiant ne į nuopelnus ar kompetenciją, o į lojalumą.

„Dėl J.Petrauskienės - juk ji pripažinta supainiojusi interesus. Dabartinė valdančioji dauguma demonstruoja, kad nesvarbu, kas tu toks, svarbu, kad esi savas. O dėl M.Vainiutės... Seimo vadovybė į M.Vainiutę kreipėsi, kad ji parašytų išvadą projektui, kuris numatė, kad valstybės finansavimas gali būti skiriamas ir partijai, kuri rinkimuose nedalyvavo, nes tada kaip tik buvo įsikūrusi „socdarbiečių“ partija. Išvadoje parlamentine partija apibūdinta partija, kuri turi frakciją Seime. Nors šiaip jau visame pasaulyje parlamentinė partija yra ta partija, kuri dalyvauja rinkimuose ir taip gauna vietų Seime. Tačiau M.Vainiutė su kolega išvadą surašė taip, kaip reikėjo „socdarbiečiams“. Kas galėtų paneigti, kad dėl išvados turinio buvo sutarta: tu mums išvadą, mes tau - postą“, - dėstė J.Sabatauskas, primindamas, kad iškart po išvados surašymo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir pateikė jos kandidatūrą į Seimo kontrolierius.

Jaučiasi skaidri

Pati M.Vainiutė „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad Seimo kontroliere tapo skaidriai, J.Sabatausko minėta išvada visai esą nesusijusi su darbo paieškomis.

„Atrankos buvo net trys. Mano kandidatūra buvo atmesta, argumentuojant ir neigiama visuomenės nuomone. Tačiau nemanau, kad toks argumentas buvo pagrindinis.

O Seimo kontroliere mane teikė Seimo pirmininkas. Tačiau atmetu visas prielaidas, kad rašiau tą jūsų minėtą išvadą, jog kaip nors gaučiau Seimo vadovybės palankumą. Tikrai to nebuvo. Kodėl Seimo pirmininkas pasiūlė būtent mane, o ne kokį nors „valstietį“, tai jau jo reikia paklausti. Dėl išvados rašymo buvo paskelbtas konkursas, Mykolo Romerio universitetas, kuriame tebedirbu, laimėjo, todėl fakulteto vadovybė kreipėsi į mane ir mano kolegą, nes klausimas susijęs su konstitucine teise. Išvadų sąsajų su teikimu tikrai negali būti“, - tikino M.Vainiutė, kuri neslėpė nuostabos, kad labiausiai jai dėl to priekaištavo buvę bendražygiai socialdemokratai.

Situaciją komentuoja Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidentas Henrikas ŽUKAUSKAS:

„M.Vainiutė atsistatydino, nes D.Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą ja. Kai D.Grybauskaitei nepatikdavo koks žmogus, jis turėdavo žinoti, kad daugiau nebegaus nieko. Tokia būdavo praktika.

D.Grybauskaitė kišdavosi net į ministrų patarėjų tvirtinimą. Štai socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėju nebuvo patvirtintas asmuo, nes buvo pasakyta: „prezidentė neleidžia“. O kaip M.Vainiutė sugebėjo tapti Seimo kontroliere - tai jau paslaptis. Nors akivaizdu, kad tokie postai užimami ne dėl kompetencijos, o dėl povandeninių srovių. Ir dėl suteiktų paslaugų, tokių, kaip naudingos išvados“, - tvirtino H.Žukauskas.

Eksparlamentaras ironizavo, kad J.Petrauskienės istorija neatrodo keista.

„Su logika tai visiškai nesikerta. Prisiminkite, kai du ministrus atstatydino, iš karto kitą dieną jiems pareiškė: nesijaudinkite, niekur nedingsite, tapsite patarėjais. Taip Lietuvoje būna, tačiau man tai visiškai nesusiję su teisingumu. Na gerai, tu buvai ministrė, tave delegavo valdantieji, kurie ir siūlo visus kandidatus. Tačiau pažiūrėkime, kuo vadovaujantis kandidatai parenkami. Matyt, sudarytas kažkoks sąrašas, rezervas žmonių, iš kurio į postus ir yra skiriama.

Tačiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos verdiktas dėl J.Petrauskienės interesų supainiojimo man įspūdžio nepadarė. Jie patys yra prisidirbę, priiminėja tokius sprendimus, kokių reikia. Komisija - pirmas barjeras, kuris reikalingas norint atsikratyti žmogaus, kuris trukdo, kurio nuomonė nesutampa su valdančiųjų. Ta komisija iš viso yra susidorojimo komisija, kuri su etika neturi nieko bendra. Aišku, ir patys komisijos nariai bijo priimti nepalankius valdantiesiems sprendimus. Prisiminkime, kas buvo su jų buvusiu pirmininku Romu Valentukevičiumi. Nepakluso - ir turėjo trauktis“, - priminė H.Žukauskas.