Sauliaus Skvernelio, nepartinio laisvamanio, sąrašinio Seimo nario, per ketverius premjeravimo metus „valstiečių ir žaliųjų partiniame santuokų biure", oficialiai neįforminta santuoka iširo.
Neverta spėlioti, kas abiem skyrybų pusėm nutiks. Kur kas įdomiau atsekti momentą, nuo kurio įžvalgi akis jau galėjo įžiūrėti būsimų skyrybų datą.
Skyrybų pradžios taškas
Ilgamečio laikraštininko įprotis stebėti ir analizuoti leidžia spėti, kad skyrybų pradžios tašku galėjo tapti netikėta S.Skvernelio nesėkmė jau pirmajame prezidento rinkimų ture.
**
Visi regėjome didžiulį apmaudą ir susierzinimą, kad jo kandidatūrą iškėlusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga galėjo labiau pasistengti, bet to nepadarė.
Patirtas didžiulis susierzinimas, gilus apmaudas didžiojo laisvamanio nepaliko visus likusius premjeravimo metus. Ir net skyrybų dieną!
**
S.Skvernelio išvedžiojimai: jis skiriasi todėl, kad Ramūno Karbauskio vadovaujama partija pasuko radikalėjimo keliu - „valstiečiai" nepalaiko keleto ES valstybių priimto Partnerystės įstatymo, nepritaria vienalyčių šeimų įteisinimo procedūroms, remia Šeimų maršą ir jo organizatorius, išsiskiria jo, nepartinio laisvamanio, ir partijos vadovo R.Karbauskio požiūriai dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ateities ir likimo.
Naivuoliai Sauliaus fanai galbūt ir gali tuo patikėti, bet sveikas protas toliau gan nevykusius argumentus atmeta ir lieka prie savo nuomonės, kad Sauliaus lūpomis vis dar kalbėjo per prezidento rinkimus patirtas pralaimėjimo kartėlis.
**
Siūlau kartu pasekti nepartinio laisvamanio kilimo ir nuopuolio kelią.
2016 metų Seimo rinkimai
2016 metų Seimo rinkimus „valstiečiai" būtų laimėję ir be S.Skvernelio - tuomečių rinkėjų gretose ir galvose tvyrojo beribis nusivylimas „auksinių šaukštų", „juodosios buhalterijos", politinėje korupcijoje paskendusiomis, per ilgai valdžioje užsibuvusiomis partijomis.
**
Visuotinos politinės nešvaros fone „valstiečiai" atrodė šviežia, valdžioje nebuvusi, nesusitepusi partija, kuria, ko gero, verta pasitikėti.
**
Tačiau R.Karbauskis suvokė, kad, pasinaudojus palankiai susiklosčiusia situacija, rinkimus būtina laimėti kuo didesne persvara. Tuomet atsirastų reali galimybė nesunkiai įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus ir prisiimtus įsipareigojimus. Reikėjo rinkėjų lūkesčius tenkinančio rinkimų vedlio ir tokio vedlio vaidmeniui jis nusižiūrėjo nesusitepusio, aukštas pareigas policijos sistemoje ėjusio S.Skvernelio asmenį. Ir neapsiriko - S.Skvernelio figūra „valstiečių" pusėn pritraukė daug kitomis partijomis nusivylusių, vis dar svarstančių pulkus. „Valstiečiai" 2016 metų rinkimus laimėjo triuškinančia persvara! Būtent tokios, per daug neafišuodamas savo tikslų, pergalės R.Karbauskis ir siekė.
Šlovės vainikas
R.Karbauskio gebėjimų puikiai ir laiku pasinaudoti susiklosčiusi situacija niekaip negalėjo pripažinti politologinės močiutės, užsienio kapitalo portalų, biudžetinės valstybinės LRT įmonės purvasvydininkai, opozicionieriai niektauzos.
**
„Valstiečių" pergalės vainiką jie nupynė S.Skvernelio garbei.
Regėjau, kaip nesibaigiančios liaupsės užliūliavo S.Skvernelį ir jam ėmė vaidentis, kad, ko gero, iš tikrųjų esąs 2016 metų rinkimų mūšį laimėjęs generolas.
**
Rinkimų mūšį laimėjusio generolo paveikslas Saulių įkvėpė formuoti savarankišką nepriklausomą profesionalų Vyriausybę.
**
R.Karbauskis, kaip išmintingam ir pridera, pasveikino S.Skvernelį ir pakvietė formuoti Vyriausybės kabinetą.
**
Niekas nekalbėjo, o gal ir nenorėjo kalbėti, kad pergalės vainikas atiteko R.Karbauskio pasirinktam sta-ty-ti-niui.
Valstiečių žaliųjų sąjunga ir Saulius Skvernelis
Po 2016 metų Seimo rinkimų į parlamentą pateko marga it velykinis kiaušinis, savo kėslų, išskaičiavimų, įsivaizdavimų turinti valdančioji dauguma.
**
R.Karbauskis suvokė, kad svarbiausias jo, kaip stratego, uždavinys - sulipdyti branduolį, kuris sutelktų frakciją, kartu su koalicijos pranašais siekti užsibrėžtų valstybės ir Tautos stiprinimo tikslų.
**
Todėl jis atsisakė visų aukštų valdžios ir parlamento postų ir formuoti naujos Vyriausybės kabinetą patikėjo S.Skverneliui.
**
Partija ir pats R.Karbauskis nesipriešino, kai S.Skvernelis nusprendė formuoti profesionalų Vyriausybę.
**
Pasiūlė parengti kartu su koalicijos partneriais valstybės ekonominio, finansinio, socialinio kultūrinio ir kitokio vystymo programą, prisilaikant rinkiminės programos nuostatų.
**
Pritarė ministrų, nepateisinusių premjero lūkesčių, rotacijai.
**
Palaikė S.Skvernelį, nepaklususį prezidento siekiui atleisti su „kotletais" ir t.t. neva susikompromitavusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.
**
Stovėjo greta, palaikė premjerą ir jo šeimą, kai dėl Upės gatvės keliuko po premjero langais Jurgis Razma, prisikvietęs konservatorių damų, surengė gatvinį šou, gąsdino žmoną ir vaikus.
**
Tapo skydu, kai užsienio kapitalo portalų ir valstybinės biudžetinės LRT įmonės purvasvaidininkai televizijos, radijo, laidose, bukuose feisbukuose surengė neregėto masto premjero S.Skvernelio moralinį linčą.
**
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, po pusmetį trukusio tyrimo, nustatė, kad Upės gatvės gyventojai dar 2013 metais oficialiu raštu dėl gatvės asfaltavimo kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, o kelių ir gatvių asfaltavimo tvarką nustato taryba, kad premjeras į savivaldybės reikalus nesikišo ir tarnybinių interesų nesupainiojo.
**
Gabrielius Landsbergis, nepriekaištingo sąžiningumo TS-LKD etalonas, iškart pareiškė, kad atsiradus naujai informacijai tyrimas vis vien bus pratęstas. Tatai reiškia, kad moralinio linčo teismui taškas dar nepadėtas.
**
Greta S.Skvernelio partija buvo ir tada, kai premjerą netikėtai užpuolė rimta liga. Visi nuoširdžiai linkėjo jam kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti prie Vyriausybės vairo. Nei partija, nei R.Karbauskis niekados savo statytiniui pagalių į ratus nekišo. Atvirkščiai - R.Karbauskis S.Skverneliui siūlė tapti šešėlinės vyriausybės premjeru, bet šis atsisakė.
Trumpam sugrįžkime į prezidento rinkimų bataliją
Po ilgo svarstymo S.Skvernelis pagaliau pats nusprendė dalyvauti rinkimuose. Rinkimų štabo vadovu premjeras pats pasirinko savo bičiulį Vytautą Baką.
Tetrūko mažmožio - rinkiminių pinigų. Ir vėl Valstiečių ir žaliųjų partija Sauliui atvėrė savo piniginę.
Rinkimų pinigai
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nepartinei savo kandidatei Ingridai Šimonytei iš partijos kasos paskyrė 330 tūkst. eurų. Socialdemokratai savo kandidatui Vyteniui Andriukaičiui - 115 tūkst. eurų, o „valstiečiai" nepartiniam S.Skverneliui iš savo kasos atseikėjo net 350 tūkst. eurų.
**
S.Skvernelis pirmajame prezidento rinkimų ture surinko daug rinkėjų balsų, bet to neužteko, kad patektų į antrąjį turą. Kam atiteko kaltė, jau aptarėme pradžioje.
Pamokos
Nepartinis laisvamanis S.Skvernelis iki dugno išgramdė dosnų Valstiečių ir žaliųjų partijos dubenį ir padavė skyryboms.
**
Moralas: visos rimtos partijos neturėtų sieti savo likimo su nepartiniais laisvamaniais. Aukštų asmeninių tikslų siekiantys, niekam neįsipareigoję nepartiniai laisvamaniai, pasirodo, turi daug veidų - iškart neįmanoma atskirti, kuris tikras.
**
Po S.Skvernelio demaršo tapo aišku, kad rinkėjai nepartiniams laisvamaniams negali patikėti aukštų postų, išskyrus tiesiogiai renkamo prezidento.
Prognozė
Nepartinis laisvamanis, negarbingai pasielgęs su jį į aukščiausią vykdomosios valdžios postą iškėlusia „valstiečių" partija, kitose rimtose partijose prieglaudos neras. Su mažutėlėmis neprasidės, nes į Seimą jos nepateks. Savos partijos nekurs, nes nėra baigęs partinio darbo pradžiamokslio kurso. Kartu su pasekėjais gali sukurti naują frakciją, kuri išsilaikys iki naujų Seimo rinkimų.
Po to didysis laisvamanis ir su juo išėjusieji, bijau, gali pavirsti donelaitišku drimeliu - dideliu dideliu nieku. To nelinkiu. Krikščioniškas dorybes išpažįstanti Valstiečių ir žaliųjų partija pasiklydėlį gali mielaširdingai priglausti, jei pastarasis apsidaužęs krumplius taptų pavyzdingu partijos nariu.
Bet to veikiausiai nesulauksime...