1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda įvardino tris priemones, kurių būtų galima imtis, siekiant suvaldyti neramumus, kilusius po prezidento rinkimų Baltarusijoje.
„Situacija Baltarusijoje toliau kelia nerimą. Toliau liejasi kraujas, toliau persekiojami žmonės, sodinami į kalėjimą žurnalistai. Mes, kaip kaimyninė valstybė, kartu su kitomis regiono valstybėmis ieškome būdų, kaip išspręsti šią krizę“, – spaudos konferenciją trečiadienį šalia Prezidentūros surengęs teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, jis kartu su Latvijos bei Lenkijos lyderiai siūlo trijų punktų planą, kuris galėtų tapti pagrindu, stabilizuojant situaciją Baltarusijoje.
„Noriu pateikti trijų punktų planą, kuris galėtų tapti preliudija, regiono prezidentų tarpininkavimu išsprendžiant politinę krizę Baltarusijoje“, – teigė G. Nausėda ir įvardino tris su Latvijos ir Lenkijos prezidentais aptartas priemones.
„Pirma, Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją. Antra, Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurie skaičiuojami tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie iki šiol patyrė represijas. Trečias punktas, Baltarusijos institucijos atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene. Tinkamas sprendimas šia kryptimi galėtų būti tam tikros nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinis visuomenės atstovų, kurios tikslas būtų ieškoti sprendimų išeiti iš krizės“, – kalbėjo prezidentas.
„Jei šie punktai būtų tinkami diskusijai pradėti, tiek Latvijos prezidentas, tiek Lenkijos prezidentas žiūri palankiai į šią iniciatyvą ir sutiktų tarpininkauti kartu su manimi deeskaluojant situaciją ir krizę Baltarusijoje“, – apibendrino G. Nausėda.
Ar pasisiūlymas tarpininkauti bus priimtas Baltarusijoje – dar nėra aišku
Prezidentas pripažino, kad bent jau kol kas Baltarusijos pusei ši iniciatyva nebuvo pristatyta. Tad ar pristatytas trijų punktų planas susilauks dėmesio kaimyninėje valstybėje, dar reikės išsiaiškinti.
„Kol kas mes kalbėjome tik su potencialais tarpininkais ir mediatoriais. Be abejo, mes pasistengsime užmegzti kontaktą su kitomis derybų pusėmis ir įvertinti tai, koks yra jų pasirengimas spręsti šį konfliktą“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, regiono valstybių iniciatyva pradėti nuo derybų, o ne nuo baudžiamųjų sankcijų, yra teisinga.
„Aš manau, kad toks ir turėtų būti mūsų kelias – pradėti nuo sprendimo paieškos taikiuoju būdu ir stengtis, kad problema būtų išspręsta mažiausiai skausmingu būdu. Tačiau jei ši iniciatyva būtų sutikta neigiamai, – lieka visos kitos alternatyvos, apie kurias šiuo metu Lietuvoje ir ES yra diskutuojama. Kalbu apie sankcijas tiek europiniu lygiu, tiek nacionaliniu lygiu. Tokie problemos sprendimo būdai yra galimi“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda: reikia siekti bendrų ES sankcijų Baltarusijai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visų pirma reikia siekti bendrų Europos Sąjungos (ES) sankcijų taikymo Baltarusijai. Visgi šalies vadovas pripažįsta, kad bendro ES sutarimo dėl sankcijų taikymo gali ir nepavykti pasiekti. Tokiu atveju, pasak prezidento, Lietuva taikytų nacionalinio lygmens sankcijas, kurios būtų gerokai mažesnio masto.
„Pirmiausiai turėtume siekti bendrų Europos Sąjungos sankcijų, tačiau būkime realistai – tas procesas nėra labai spartus ir jo baigtis taip pat nėra žinoma. Beje, galiu paminėti, kad vakarykštis pokalbis su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu jau davė rezultatą ir jis minėjo kaip vieną iš greičiausių sprendimų, kuriuos jis gali suorganizuoti, – Užsienio reikalų ministrų konferenciją, kuri ir įvyks penktadienį, ten bus svarstomas sankcijų klausimas“, – prie Prezidentūros žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
Visgi šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad sprendimas taikyti bendras Europos Sąjungos sankcijas gali būti ir nepriimtas. Tokiu atveju, pasak G. Nausėdos, reikėtų taikyti nacionalines sankcijas.
„Tačiau sprendimas dėl sankcijų gali būti ir nepriimtas. O net jei ir būtų priimtas, dar užtruks laiko, kol jis būtų galutinai patvirtintas. Todėl, jeigu sankcijos Europos lygiu nebūtų patvirtintos, lieka kitas būdas – taikyti nacionalines sankcijas, tačiau patys puikiai suvokiame, kad jos būtų gerokai mažesnio masto“, – teigė G. Nausėda.
„Ir dar vienas dalykas – sankcijos yra poveikio priemonė, tačiau stipriai abejotina, ar sankcijų taikymas gali bent jau operatyviai nutraukti kraujo praliejimą, kuris vyksta šiuo metu, šiomis valandomis, šiomis dienomis“, – pridūrė prezidentas.
Įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų. Jie baigėsi be netikėtumų – laimėtoju nedemokratiškais laikomuose rinkimuose paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka. Dėl to sekmadienio ir pirmadienio vakarais Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
Pagrindinė A. Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja atmetė oficialius rezultatus. Vėliau užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė, kad jai dėl savo saugumo teko atvykti į Lietuvą.
Seimo Užsienio reikalų komitetas:nepripažįstami nei rinkimų Baltarusijoje rezultatai, nei A. Lukašenkos legitimumas
Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidento, ministro pirmininko atstovai, išklausė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus informaciją ir aptarė padėtį Baltarusijos Respublikoje po rugpjūčio 9 d. vykusių šalies prezidento rinkimų bei vienbalsiai priėmė pareiškimą nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu..
„Seimo Užsienio reikalų komitetas, pabrėždamas, kad rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti; atkreipdamas dėmesį, kad nė viena tarptautinė organizacija nėra pripažinusi visų Baltarusijoje iki šiol vykusių parlamento ir prezidento rinkimų kaip laisvų ir sąžiningų; iškart po rugpjūčio 9 d. prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, gyvybės neteko mažiausiai vienas asmuo; primindamas, kad saviraiškos ir demokratijos laisvės bei teisės Baltarusijoje valdžios yra kryptingai varžomos pastaruosius 26-erius metus, o opozicijos atstovai šalyje reguliariai suimami ar kitais būdais persekiojami; visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga; kreipiasi į Seimą bei kitas atsakingas Lietuvos institucijas nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu“, - rašoma pareiškime.
Komitetas ragina kreiptis į visų demokratinių šalių parlamentus palaikyti šią Lietuvos poziciją; kartu su Europos Sąjunga reikalauti naujų, skaidrių ir visas demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento rinkimų, neatidėliotino visų kalinamų opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovų paleidimo, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines teises Baltarusijoje.
Komitetas į Lietuvos Vyriausybę bendradarbiaujant su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais nedelsiant sudaryti sąrašą Baltarusijos pareigūnų, atsakingų ar prisidėjusių prie Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, kuriems būtų uždrausta atvykti į Lietuvą; atitinkamai kreiptis į kitas Europos Sąjungos šalis, Europos Parlamentą, kitus sąjungininkus prašant šiems Baltarusijos atstovams neleisti atvykti į Šengeno zoną bei ne Šengeno zonos valstybes-sąjungininkes, skubiai priimti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą; skatina Lietuvos Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga, aktyviai remti ir suteikti papildomą tiesioginę paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms, iškilus būtinybei suteikti jiems reikiamą prieglobstį ES šalyse, atitinkamai apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms; ragina Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją atsiradus galimybėms tarpininkauti Baltarusijos pilietinės visuomenės dialogui su Baltarusijos valdžia, siekiant, kad aukščiau išdėstyti reikalavimai būtų įgyvendinti, o Europos Sąjunga skubiai surengtų neeilinį ES Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, kurioje būtų iškeltas ir Europos Sąjungos embargo Astravo AE gaminamai elektrai klausimas.
Komitetas pritaria, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija, kurioje kartu su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais būtų apsvarstyta situacija Baltarusijoje.
Po Komiteto posėdžio Komiteto nariai dalyvavo pasitarime su Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos pilietinės visuomenės nariais, kurie pristatė žinomus rinkimų rezultatų klastojimo faktus (tiek surinktus iš rinkimų stebėtojų Baltarusijoje, tiek užfiksuotus tiesiogiai stebint rinkimus Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvos Respublikoje) ir Baltarusijos žmonių nuotaikas.
