respublika.lt

Sąjūdžio prieš Astravo AE suvažiavimas: bus kreipiamasi į EP

(0)
Publikuota: 2020 vasario 15 15:55:23, Dainora Karklytė, Elta
×
nuotr. 4 nuotr.
Pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas. Eltos nuotr.

Šeštadienį Seime vyksta pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo AE suvažiavimas. Jame sveikinimo kalbą sakęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo, kad kaimyninės šalies Baltarusijos pasienyje su Lietuva statoma elektrinė yra nenuginčijama grėsmė.

 

Renginyje kalbą sakęs profesorius Vytautas Landsbergis tvirtino, kad Lietuva negali tylėti dėl Astravo AE statybų. Tai, pasak jo, reikštų kapituliaciją.

Tuo tarpu Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič taip pat išreiškė palaikymą Lietuvai. Jos teigimu, būtina žadinti žmonių sąmonę.

V. Pranckietis: nebėra prasmės diskutuoti, kas buvo padaryta arba ne

„Astravo AE tiesioginė grėsmė Lietuvai, ES ir pačiai Baltarusijai yra neginčijamas faktorius“, – šeštadienį Seime surengtame Sąjūdžio prieš Astravo AE pirmajame suvažiavime sakė V. Pranckietis.

ES šalių vienybė sprendžiant Astravo AE problemas, kalbėjo V. Pranckietis, yra vienas iš būdų užtikrinti regiono saugumą.

„Kviečiu visus mūsų partnerius (...) išlaikyti spaudimą Baltarusijai, kad būtų užtikrintas aukščiausias saugos standartų laikymasis Astravo AE“, – teigė Seimo vadovas.

„Šiandien jau nebėra prasmės vieniems su kitais diskutuoti, kas buvo padaryta, o kas – galbūt ne. Turime vienydamiesi padaryti tai, kas įmanoma ir būtina. Būtina išnaudoti visas likusias politines, teisines ir technines priemones, kad šiam projektui nebūtų leista pradėti veikti, neatsižvelgiant ar tiesiog ignoruojant saugumo ekspertų išvadas ir perspėjimus“, – pridūrė V. Pranckietis.

V. Landsbergis: tylėjimas reikštų kapituliaciją

Po V. Pranckiečio kalbą sakęs prof. V. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuvos pasipriešinimas Astravo AE yra Baltarusijos gynimas nuo Rusijos įtakos.

„Kol būsim, tol priešinsimės. Avinėlių tylėjimas būtų kapituliacija“, – sakė V. Landsbergis.

„Jei Astravas pažadins mus gyventi, o dar – dorai gyventi, tai bus didžioji to monstro nauda“, – tęsė kalbą jis.

Kartu profesorius pabrėžė, kad, jo teigimu, Lietuvos pasipriešinimas Astravo AE – tai Baltarusijos nepriklausomumo gynyba.

„Astravo AE arba Baltarusijos atominė elektrinė Astrave, tai paskutinė kryžkelė likimo nukamuotai sesei Baltarusijai. Išlikti Rusijos pašonėje ar ištirpti? Astravas akivaizdžiai sumanytas ne vien kaip kerštas nepriklausomai Lietuvai, bet ir tam, kad Baltarusijos neliktų. Mes norim, kad liktų“, – pridūrė V. Landsbergis.

S. Aleksijevič: Astravo AE statytojai nepasimokė iš Černobylio tragedijos

Tuo tarpu Sąjūdžio prieš Astravo AE iniciatoriams Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič telefonu perdavė savo palaikymą. Kalbėdama apie atominės energetikos grėsmes ji prisiminė savo apsilankymą Černobylyje.

„Aš mačiau žemę, iš kurios jau žmogus pasišalino ir ten grįš galbūt po daug šimtmečių“, – prisiminimais dalijosi Nobelio premijos laureatė.

Jos teigimu, Astravo AE statytojai nepasimokė iš Černobylio tragedijos.

„Kai sužinojau apie Astravo statybą, man buvo akivaizdu, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio ir eilinį kartą supratau, kad tie, kurie visą tai sumanė ir tai vykdo, visiškai nepaiso Černobylio pamokų“, – kalbėjo S. Aleksijevič.

Ji taip pat pabrėžė, kad Astravo AE Baltarusijoje – Kremliaus projektas. Tai, konstatavo S. Aleksijevič, rodo Rusijos nepilnavertiškumo kompleksą.

„Kremlius dabar vysto tokią politiką ir ją vysto tokie žmonės, kurie su niekuo nesiskaito. Tai tam tikras nepilnavertiškumo kompleksas“, – teigė Nobelio premijos laureatė, paraginusi budinti žmonių sąmonę.

„Manau, kad galime organizuotai daryti spaudimą Kremliui. (...) Reikia savo žmonių supratimą gerinti, kad jie suvoktų, kas atsitiks, jei elektrinė sprogs. Jeigu tai nesprogs dabar, galbūt tavo anūkai tai patirs. Taigi, reikia vystyti žmonių sąmonę“, – pridūrė S. Aleksijevič.

Renginio metu palaikymą iniciatyvai priešintis Astravo AE paleidimui išreiškė ir įvairios užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Jų teigimu – reikšti susirūpinimą ir kovoti už regiono saugumą niekada nevėlu.

Kalbėdamas P. Klimkinas suabejojo, ar tolimesni Baltarusijos vadovai eis Vakarų link. Dėl to, pasak buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro, Lietuva turi išreikšti savo poziciją aiškiai.

„Jums reikia sukurti tokį paketą bausmių ir paskatų, kad jis būtų veiksmingas“, – ragino P. Klimkinas.

Kreipiasi į EP: peticija prašo stabdyti Astravo AE

Šeštadienį Seime surengtame Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) pirmajame suvažiavime pristatyta peticija, skirta Europos Parlamentui (EP) dėl Astravo AE sustabdymo, šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos importo į ES asocijuotąsias šalis uždraudimo ir Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklu paspartinimo.

„Akivaizdu, jog didelis nesaugių atominių elektrinių pavojus kaimyninėse šalyse nesibaigia ties ES sienomis, kurios nestabdo sklindančių radioaktyvių branduolinių dalelių, ir todėl ES kartu su kaimyninėmis šalimis turi sustiprinti visas įmanomas pastangas, kad pagerintų branduolinės saugos sistemą tiek ES, tiek tarptautiniu mastu“, – rašoma peticijoje.

Dokumentu Baltarusija raginama įgyvendinti Astravo AE saugumo rekomendacijas.

„Raginame Europos Parlamentą imtis skubių priemonių ir kreiptis į Europos Komisiją ir Tarybą ir priimti rezoliuciją, kurioje būtų nurodyta, kad Baltarusijos (Astravo) atominės elektrinės (pirmojo reaktoriaus) statybos metu buvo padaryta daug pažeidimų ir pastebėta daugybė trūkumų“, – pabrėžiama dokumente.

Peticijoje taip pat pažymima, kad Astravo AE projektas yra tiesioginis Rusijos įtakos Baltarusijai įrodymas.

„Rusijos branduolinė pramonė Europoje yra naudojama kaip priemonė, padedanti Rusijai įgyvendinti jos geopolitinę darbotvarkę ir kurti naujas, taip pat ir hibridines, grėsmes, stiprinti jos įtaką ir įvesti savas taisykles“, – rašoma peticijoje.

Sąjūdis prieš Astravo AE kreipėsi į A. Lukašenką: Kremlius naudojasi silpnesnės Baltarusijos resursais

Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę (AE) šeštadienį Seime vykusio pirmojo suvažiavimo metu kreipėsi į Baltarusis prezidentą Aliaksandrą Lukašenką. Kreipimesi į kaimyninės šalies vadovą Sąjūdžio iniciatoriai pažymi, kad Lietuva palaiko Baltarusijos nepriklausomybę, nes Kremlius, teigia jie, „naudojasi silpnesnės Baltarusijos erdve ir resursais“.

„Antiastravinis visuomenės judėjimas Lietuvoje nėra antibaltarusiškas. Esame įsitikinę kaip tik priešingai. Linkime Baltarusijai ūkinės ir dvasinės gerovės, o ši negali būti pasiekta žalojant kaimyną“, – rašoma kreipimosi į A. Lukašenką tekste.

Laiško autoriai taip pat pažymi, kad Rusija Astravo AE projektu siekia apsunkinti Baltarusijos santykius su ES.

„Trečioji šalis norėtų rodyti situaciją dėl Astravo taip, tarsi nedraugiškos Lietuvai energetinės-ekologinės politikos autorė būtų Baltarusija. Tokios politikos tikslas – kuo labiau apsunkinti Baltarusijos santykius su Lietuva ir ES, kad vienintelė alternatyva Jūsų šaliai liktų nesavarankiškumas ir integracija į Rusiją“, – pabrėžiama kreipimesi.

Kremliaus vadovai, atkreipia dėmesį judėjimo prieš Astravo AE iniciatoriai, „naudojasi silpnesnės Baltarusijos erdve ir resursais“, dėl to Lietuva, pasak jų, ragina ES, kad ši vieningai paskatintų Baltarusiją neforsuoti AE paleidimo, neįsitikinus jos saugumu.

„Žinome, kad Baltarusijai kaip valstybei ir tautai parengta ir daugiau spąstų, bet tarp jų Lietuvai itin grėsminga yra „Rosatomo“ avantiūra Astrave. Siūlome neforsuoti tos atominės elektrinės pirmojo bloko paleidimo ignoruojant tarptautinius saugumo reikalavimus ir mūsų gerąją kaimynystę, siūlome svarstyti BAE vietos problemą dvišalių Baltarusijos – Lietuvos ir Baltarusijos – Europos Sąjungos santykių plotmėje. Geresniam sprendimui reikia laiko. Atraskite jo“, – priduriama kreipimesi į A. Lukašenką.

Suvažiavime taip pat buvo pristatyta ir peticija Europos Parlamentui dėl Astravo AE sustabdymo, šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos importo į ES asocijuotąsias šalis uždraudimo ir Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklu paspartinimo.

„Akivaizdu, jog didelis nesaugių atominių elektrinių pavojus kaimyninėse šalyse nesibaigia ties ES sienomis, kurios nestabdo sklindančių radioaktyvių branduolinių dalelių, ir todėl ES kartu su kaimyninėmis šalimis turi sustiprinti visas įmanomas pastangas, kad pagerintų branduolinės saugos sistemą tiek ES, tiek tarptautiniu mastu“, – rašoma peticijoje.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s