Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotoms Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisoms.
Antradienį už tai, kad įstatymas būtų priimtas su šalies vadovės teiktomis pataisomis, balsavo visi 84 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Siekiant užtikrinti kokybišką apskaitos paslaugų teikimą ir kelti apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kvalifikaciją, Prezidentė pasiūlė nustatyti, jog ūkio subjektų apskaitą tvarkantis asmuo būtų išlaikęs atitinkamą kvalifikacijos egzaminą pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką. Kartu numatoma galimybė pripažinti į aukštųjų mokyklų programas įtrauktų atitinkamų disciplinų egzaminus.
Priimtame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris), apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, teikiantys vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas, turės laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų ir būti išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminą.
Kaip pastebi Seimo Audito komitetas, minėtieji egzaminai bus pripažįstami pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką. Užtikrinant tinkamą įstatymo nuostatų dėl kvalifikacijos egzamino reikalavimo įgyvendinimą, įstatyme nustatyta, kad jos įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.
Įstatymas papildytas nuostata, kad ūkio subjekto buhalterinės apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus individualios įmonės apskaitą. Taip pat nuo 2013 m. sausio 1 d. finansines ataskaitas kartu su vadovu turės pasirašyti ir įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.
Įstatyme nustatyta pareiga, kad apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo turi apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu visą apskaitos paslaugų teikimo laikotarpį ir metinė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. litų.
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatas, priėmus įstatymą buhalterinės apskaitos paslaugas galės teikti ne tik vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, bet ir apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis fizinis asmuo.
Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo trūkumus, siekiant, kad pagal apskaitos registrus būtų galima nustatyti, kaip ūkio subjektas sudarė finansines ataskaitas, priimto įstatymo nuostatose nustatyta, kad ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę.
Taip pat turi būti nurodyta finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus.
Siekiant aiškiai identifikuoti, kas pasirašė ir kas yra atsakingas už ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimą apskaitos registruose, priimtame įstatyme reglamentuota, kad apskaitos registrai pasirašomi asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Įstatyme patikslinta nuostata, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.
