R.Šimašiaus kerštas Seimui

Kažkada prie Seimo veikęs fontanas „Daugiasrovis“, panašu, gali likti tik gražiu prisiminimu. Valstybės saugomas objektas buvo skubiai paslėptas 2013 m., vengiant gėdos prieš ES viršūnėles. Dabar jo vietoje - neprižiūrima išblyškusi piramidė ir informaciniai stendai su iš po jų styrančiomis piktžolėmis. Bet nei aikštės savininkui - savivaldybei, - nei Kultūros departamentui tai netrukdo.



„Vakaro žinios“ yra rašiusios fontano „Daugiasrovis“ istoriją, kuri - itin gėdinga. Nuo 1987 m. prie Seimo stovėjęs Algimanto Nasvyčio ir Gedimino Karaliaus sukurtas nerūdijančio plieno fontanas „Daugiasrovis“ 2013 m. buvo išardytas ir užpiltas žemėmis. Neatsirado, kas pasirūpintų fontano atnaujinimu, o sprendimus reikėjo priimti greitai - nenumaldomai artėjo Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.

Reprezentacinė aikštė virto gėda

Dabar fontano vietoje - iš tentų sujungta piramidė, kadaise vaizdavusi skirtingus Lietuvos valstybės raidos etapus. Deja, šiandien ir tos informacijos įžiūrėti neįmanoma - tentas senokai nusitrynęs, informacinės lentos kreivos, o per atsiradusias skyles kyšo piktžolės.

Kasdien per aikštę einantys Seimo nariai neapsikentė netvarkos ir į Seimą išsikvietė savivaldybės bei Kultūros paveldo departamento atstovus dėl sklypo perdavimo. Šie dar birželio pabaigoje patikino, kad fontanas bus sutvarkytas artimiausiu metu. Vienas iš pasitarimo iniciatorių, Seimo narys Povilas Urbšys, sako, kad aikštė tapo tam tikru „atpirkimo ožiu“: „Problema ta, kad aikštės sklypas nepriklauso Seimui. Panašu, sklypas tapo Seimo ir savivaldybės santykių įkaitu. Savivaldybė su aikšte elgiasi taip, lyg norėtų paniekinti Seimą. Taip niekindama valstybę. Iš užsienio atvykę turistai ar delegacijos nežino, kad aikštė priklauso ne Seimui. Jie mano, kad tai yra Seimui priklausanti teritorija. Matant, kaip ji atrodo, žmonės galvoja, kad Seimas jos neprižiūri.“

P.Urbšys mano, kad toks savivaldybės elgesys yra savotiškas kerštas. „Man yra tekę lankytis kitų šalių parlamentuose. Niekur nemačiau tokio bardako. Ar tai nėra R.Šimašiaus kerštas Seimui dėl Lukiškių aikštės įstatymo? R.Šimašius yra valstybės sostinės meras. Tačiau miestą pavertė savo smėlio dėže. Jam nusispjauti, kad sostinė reprezentuoja mūsų valstybę. Meras nesuvokia, kad tokie dalykai gadina ne tik sostinės, bet ir visos valstybės prestižą. Mes imame apsiprasti su tokia netvarka. Ir primirštame, jog tokie dalykai yra valstybės gėda.

Galime tik įsivaizduoti, kas būtų, jeigu koks privatus asmuo sugalvotų ir saugomą objektą aptrauktų tentu. Turbūt akimirksniu sulauktų institucijų dėmesio ir baudos. Kodėl nereaguojama dabar? Fontanas iki šiol yra saugomas valstybės. Yra kontroliuojančios institucijos. Pavyzdžiui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turbūt gali duoti tam tikrus nurodymus dėl smėlio Lukiškių aikštėje kokybės. Kultūros paveldo departamentas tokiu atveju taip pat gali reaguoti. Bet savo pareigų neatlieka. Jiems tinka, kad saugomas objektas yra uždengtas tentu. Nors būtų galima parengti įpareigojimą savivaldybei sutvarkyti tokią vietą“, - sako P.Urbšys.

Keli šeimininkai

Kaip „Vakaro žinias“ informavo Nacionalinė žemės tarnyba, „fontanas yra vienintelis savivaldybei priklausantis aikštės objektas. O pats aikštės sklypas šiuo metu yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Pasibaigus sklypo perdavimui, bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio šio žemės sklypo valdymo.“

Beje, dolomito plokščių daugiasrovis fontanas, keturkampės piramidės formos, kurios paviršiuje įvairaus aukščio metaliniai vandens purkštukai iki šiol yra valstybės saugomų kultūros vertybių registre kaip Nepriklausomybės aikštės vertingoji savybė. Tačiau nuo 2013 m., kai jis buvo paslėptas po tentais, apie jo atkūrimą girdėti tik gandai.

7 metus nieko nejudinta

Tokia situacija Kultūros paveldo departamentui atrodo visiškai normali. „Saugomas objektas yra aikštė, o fontanas yra vertingoji savybė. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektus. Bet tentas nėra vertingoji savybė. Mes galime paprašyti savivaldybės, kad sutvarkytų aikštę, bet numatyti atsakomybės dėl nevertingų elementų, negalime.

Seimas kelia klausimą dėl jo atkūrimo ir siektų aikštę padaryti reprezentacine, nes šiuo metu ji yra nugyventa. Atkūrus fontaną, turėtų atsirasti tokio pat tipo elementai. Vizualiai ir medžiagiškumu jis neturi skirtis nuo anksčiau buvusio“, - „Vakaro žinioms“ sakė departamento Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė.

Su jos vadovaujamu skyriumi savivaldybė ir derino fontano išmontavimą 2013 m. Tačiau skyrius iki šiol nepasivargino savivaldybės pasiteirauti, kada toji ketina fontaną atkurti.

Apie atsakomybę, jog vertingoji savybė sunaikinta, net nekalbama. Mat sunaikinta su paties departamento palaiminimu. „Mes negalime reikalauti atkurti šiuo metu nesančių savybių. Tentai tikrai buvo laikinas sprendimas, kuris užsitęsė“, - sakė G.Ožiūnaitė. Tačiau, kaip tai vertina departamentas, liko neaišku. „Jeigu sklypą perdavus Seimui, fontanas bus atkurtas, laukiame šio sprendimo.

Kodėl nebuvo imamasi veiksmų anksčiau, negaliu atsakyti, nes prieš mane buvo kiti vadovai. Komentuoti kolegų veiksmų nelabai galiu“, - sakė G.Ožiūnaitė. Ji patikino, kad per pastaruosius 7 metus departamento Vilniaus skyrius nėra paraginęs savivaldybės imtis fontano atstatymo.