Rokas Masiulis - lakmuso popierėlis prezidentui

2009 m. save vadinusi nepriklausoma, bet rinkimuose palaikoma konservatorių, D.Grybauskaitė užtikrintai laimėjo rinkimus ir nuo to laiko šalies prezidentūra iki pat naujojo prezidento Gitano Nausėdos išrinkimo dirbo ranka rankon su šia politine jėga. Visai nesvarbu, ar Tėvynės sąjunga Seime buvo valdanti, ar opozicinė partija, ją visuomet globojo ir gynė šalies prezidentė. Turint galvoje, kad šalies vadovė teikia arba skiria teisėsaugos, specialiųjų tarnybų, jėgos struktūrų vadovų kandidatūras, nereikia būti dideliu išminčiumi, kad atspėtum, kokios politinės jėgos naudai jų sprendimai būdavo palankiausi. Konservatoriai, kažkada daug investavę į viešuosius ryšius ir žiniasklaidą, uzurpavo ne tik LRT, bet ir didžiąją dalį informacinės erdvės Lietuvoje. Jie darė viską, kad parodytų ne tik savo, bet ir prezidentės neklystamumą. Politiniai oponentai ir jų rėmėjai buvo išjuokiami, jiems klijuotos oligarchų, Kremliaus tarnų etiketės.

Šis procesas vyko per visą D.Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpį. Ypatingai jis įsismarkavo 2016 m. Seimo rinkimus laimėjus Ramūno Karbauskio vadovaujamiems „valstiečiams - žaliesiems“, o pačiam partijos vadovui politinį elitą aptarnaujanti žiniasklaida įnirtingai kabino prorusiško politiko etiketę. Konservatorių vadovybė puikiai suvokė, kad tokią didelę nepatyrusių politikoje žmonių masę atvedęs į Seimą, R.Karbauskis ilgainiui jos nesuvaldys ir ši pamažu subyrės, prarasdama savo įtaką Lietuvoje. Tai kodėl šių „kalifų valandai“ nenukreipus prieš amžinus savo oponentus - socialdemokratus, kurių vadovybė dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių priežasčių bei klaidų jau buvo priartinusi šią politinę jėgą prie krizės. Teliko sunaikinti ar pakeisti socialdemokratams tradiciškai simpatizavusius ir, mano manymu, šios partijos rėmėjais buvusius įmonių vadovus.

O jų keitimo scenarijus labai paprastas. Yra skandalai, o yra tariami skandalai. Štai tokie tariami skandalai imti eskaluoti viešojoje erdvėje apie padėtį, susidariusią pelningai ir geriausiai Europos Sąjungoje dirbusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“ ir net pasaulyje geriausiai tvarkomoje miškotvarkos sistemoje, kurią valdė Generalinė urėdija.

Čia, pasiraitę rankoves, padėtį ima „taisyti“ „valstiečiai-žalieji“. Jų sprendimai, vykdant reformas, jei ne piktybiški, tai visai „žalių“ apibūdinami kaip kenksmingi Lietuvai.

Konservatoriams visada labiau rūpėjo susikurti teigiamą įvaizdį arba politinį piarą, kas kartais net neturėjo nieko bendro su to žmogaus darbinėmis savybėmis. Tik svarbiausia, kad jų nuomonė nė per nago juodymą nesiskirtų nuo partijos vadovybės galvosenos. O šitokių Tėvynės sąjunga savo gretose išsiugdė ne vieną ypač plataus profilio vadybininką, reikalingą uždirbinėti pinigus jų vadovaujamai sistemai.

Mano jau minėtiems „valstiečiams-žaliesiems“ įvykdžius liūdnai pagarsėjusias reformas Lietuvos miškotvarkoje ir geležinkeliuose, šioms sritims ėmė vadovauti su konservatorių partija siejami buvę, kaip juos spėta pakrikštyti, „Klaipėdos naftos“ berniukai: Rokas Masiulis, Mantas Bartuška ir Marius Pulkauninkas. Tie patys vyrai, kuriems dirbant „Klaipėdos naftoje“, ši įsipareigojo bendrovei „Hoegh LNG Ltd“ už 10 metų plaukiojančios SGD saugyklos nuomą sumokėti daugiau nei pusę milijardo eurų, t.y. beveik tris kartus daugiau nei kainuoja pats laivas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši sutartis nėra išperkamosios nuomos sutartis. Be to, 2011-2012 m. AB „Klaipėdos nafta“ sumokėjo daugiau kaip 52 mln. Lt konsultantams. Po tokių R.Masiulio darbų neatsirado tinkamesnio kandidato vadovauti Energetikos, Susisiekimo ir laikinai net Švietimo ministerijoms.

Svarbiausia, jiems pradėjus vadovauti šioms ūkio sritims, visa anksčiau buvusi prieinama visuomenei informacija staiga tapo „konfidenciali“, nors visa politinio elito valdoma informacinė erdvė apie šias sritis skelbia tik teigiamas žinias.

Turime Vyriausybę, kuri pradėjusi dirbti palaipsniui atsisakė sau prisegtos „profesionalų“ etiketės. Nors šalies prezidentas atsako už užsienio politiką, bet jis suteikia įgaliojimus naujų ministrų kandidatūroms. G.Nausėda, kurio šūkis buvo „Visas jėgas Lietuvai“, tardamas priesaikos žodžius, ištarė: „būti visiems lygiai teisingu“.

Suprantu, kad yra protokolo, etiketo, mandagumo taisyklės. Tik nesuprantu, kodėl naujasis prezidentas inauguracijos metu Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininką pavadino prezidentu. Negi vėl ateina tas pats konservatorių, jiems prijaučiančių žmonių ir prezidentūros tandemas? Juk ką tik G.Nausėda palaimino R.Masiulio formuojamą politiką ir nedviprasmiškai užsiminė apie naują politinę jėgą su R.Masiuliu priešakyje. O juk taip norėtųsi, kad bent kažkas keistųsi.