Ministras, parlamentarams antradienį apibendrindamas padėtį krašto gynybos srityje, teigė, kad situacija išlieka stabiliai kelianti nerimą.

„Saugumo situacija išlieka stabiliai kelianti nerimą, esminiai sprendimai priimti, tačiau būtina ir toliau nuosekliai įgyvendinti krašto apsaugos sistemos plėtrą ir kariuomenės modernizaciją“, – kalbėjo R. Karoblis, pridurdamas, kad krašto apsaugai palaikyti yra reikalinga visapusė Seimo parama ir dėmesys. Ministras užsiminė, kad tiek priimant biudžetą, tiek sprendžiant dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, Seimas turi atsižvelgti į sąjungininkų teikiamus įsipareigojimus Lietuvai.

„Biudžeto priėmimas mums taip pat yra labai svarbus. Siekdami, kad sąjungininkai nedvejodami ir nedelsdami gintų Lietuvą, turime atsakyti lygiai taip pat ir būti patikimi esant jų prašymui. Todėl ypatingai noriu prašyti Seimo paramos dėl artimiausiais mėnesiais pasieksiančio Seimo nutarimo projekto dėl Lietuvos vieneto dalyvavimo tarptautinėse operacijose“, – sakė R. Karoblis.

ELTA primena, kad Lietuva yra sulaukusi Jungtinių Amerikos Valstijų prašymo atsiųsti karių į Siriją. Kvietimu siekiama stiprinti koaliciją, kovojančią prieš „Islamo valstybės“ likučius šioje valstybėje.

Kartu jis pabrėžė, kad labai aktualiu lieka ir gynybai skiriamų lėšų klausimas. Jo teigimu, ypač prieš Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtina užtikrinti, kad šalis gynybai skirtų 2 proc. nuo BVP. Šiuo metu, šiek tiek pasikeitus Lietuvos ekonomikos augimo prognozėms, Vyriausybė planuoja skolintis lėšų, kad ši kartelė būtų pasiekta.

„NATO generalinis sekretorius sako, kad mes turime labai gerą ir gražią problemą – ekonomika auga greičiau negu mes sugebame atnaujinti tas pačias prognozes, dėl to mes (2 proc. BVP gynybai. – ELTA) nepasiekėme ir praėjusiais metais (nors ir buvo politinė valia). Šiemet turime padaryti, kad tai būtų įgyvendinama. 2 procentai turi būti garantuoti, nepaisant galimų perturbacijų ekonomikos augime“, – sakė R. Karoblis. Jo nuomone, planuojant išlaidas gynybai, reikėtų nedidelio rezervo, kad keičiantis ekonomikos augimo prognozėms Lietuva neiškristų iš 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai skiriančių valstybių rato.

„Tam, kad pataikytume (2 proc. nuo BVP gynybai. – ELTA), reikalingas labai nedidelis (rezervas. – ELTA), šiek tiek daugiau negu yra prognozės“, – sakė R. Karoblis, pridurdamas, kad turi visas premjero garantijas, kad šiemet 2 proc. BVP įsipareigojimų gynybos finansavimui bus laikomasi.

Visgi R. Karoblis teigė, kad, nepaisant esamų galimybių stiprinti karinius pajėgumus, jis nėra užtikrintas ar šiuo metu einama link to, kad 2030 m. būtų realizuotas partijų pasirašytas susitarimas krašto gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.

„Galbūt aš ne visus skaičius matau“, – sakė R. Karoblis Seimo nariams, pabrėždamas, kad tikisi, jog atitinkami sprendimai Vyriausybėje bus priimti.

„Bet ekonomika auga greičiau negu planuojama. Tad prie esamų skaičių, kuriuos mes turime, tikrai mes galėsime vykdyti savo programas – auginti savo pajėgumus. Tikiuosi, kad derybose Vyriausybės lygmeniu mes pasieksime ir mes galėsime labai aiškiai NATO partneriams pasakyti apie tai, ką įsipareigojome“, – apibendrino R. Karoblis.

Galiausiai, krašto apsaugos ministro teigimu, Lietuva, vystydama krašto apsaugos sistemą, turi pamokų semtis iš Ukrainos.

„Siekiame, kad ne tik kariuomenė, bet ir visa valstybė priimtų naują požiūrį į valstybės gynybą, padiktuotą Ukrainos išmoktų pamokų – greitas atsakas, lankstumas, visų valstybės institucijų įsitraukimas, piliečių dalyvavimas“, – teigė ministras.

ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų. Prezidentas Gitanas Nausėda, rudens pradžioje susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, teigė, kad Lietuvos pozicija – iki 2030 metų gynybai skirtas lėšas didinti iki 2,5 proc. nuo šalies BVP – nesikeičia.

Rugsėjo 16 d. po vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas gynybos klausimais Jonas Vytautas Žukas teigė, kad norint pasiekti 2 proc. nuo BVP gynybai šiais metais Vyriausybei reikės pasiskolinti apie 30 mln. eurų.