Konstituciniam Teismui (KT) antradienį pasisakius dėl valdančiųjų priimtų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis buvo sugriežtinta atliekų deginimo jėgainių statybų tvarka, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neslepia – argumentai, kuriais vadovaujantis KT sprendimas buvo priimtas, yra šiek tiek keisti.
1 nuotr.
„Seimas, priimdamas šį sprendimą, vadovavosi pirmiausia Lietuvos žmonių sveikatingumo argumentais, o kokiais argumentais vadovavosi Konstitucinis Teismas, man sunku spręsti“, – Eltai KT priimtą sprendimą komentavo R. Karbauskis.
KT išvadose teigiama, kad atliekų deginimo jėgainių statybų ribojimai, leidę atliekų deginimo jėgaines statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, prieštarauja Konstitucijai. KT teigimu, priimti reikalavimai dėl atstumo nėra grindžiami objektyviais kriterijais ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šį ribojimą numatė 2018 rudenį valdančiųjų priimtos pataisos.
R. Karbauskio teigimu, visuomenė, jei būtų atlikta apklausa, absoliučia dauguma palaikytų Seime priimtas, tačiau antikonstitucinėmis paskelbtas įstatymo pataisas.
„Jei Konstitucinis Teismas mano, kad čia yra ribojimas (...) Šis sprendimas šiek tiek keistas, nes politikai atstovauja visuomenei. Aš manau, kad jei mes padarytume Lietuvos gyventojų apklausą, sulauktume tikriausiai 90 proc., jei ne daugiau, tų, kurie pasakytų, kad mūsų sprendimas Seime buvo teisingas“, – kalbėjo „valstietis“.
„Mano nuomone, pirmiausia turėtume kalbėti apie tai, kiek bet koks verslas gali padaryti žalos žmonių sveikatai. Tuo labiau įvertinus tai, kad situacija, kuri paaiškėjo Klaipėdoje (dėl įmonės „Grigeo“ vykdytos taršos – ELTA), rodo, kad kai kurie verslai yra neatsakingi. Tai verčia sunerimti“, – pabrėžė politikas.
Primename, kad 2018 metų lapkritį grupė Seimo narių kreipiasi į KT prašydami ištirti valdančiųjų priimtą atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo atitikimą Konstitucijai.
Parlamentarai teigė, kad įstatymo nuostatomis siekiama kvestionuoti šiuo metu jau vykdomus atliekų deginimo įrenginių projektus, pavedant Vyriausybei nustatyti naujus apribojimus (20 kilometrų atstumas nuo gyvenamosios teritorijos) iki įstatymo įsigaliojimo Vilniuje ir Kaune pradėtoms statyti atliekų deginimo jėgainėms.
Anot parlamentarų, į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus padarytos didelės finansinės investicijos, sustabdžius šiuo metu vykdomus projektus, valstybė patirtų ne tik šimtamilijoninių finansinių nuostolių, didžiulių nuostolių patirtų ir Lietuvos gyventojai – padidėtų šildymo kainos, dėl augančio atliekų šalinimo sąvartynuose kiekio didėtų aplinkos tarša.
