1 nuotr.„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Lietuva nėra vienintelė, kuri šiuo metu svarsto apmokestinti bankus. Pasak jo, bankininkystės sektoriaus socialinio jautrumo bei visuomenės poreikių sinergijos siekia ir kitos valstybės, todėl, pabrėžia R. Karbauskis, Lietuva neturėtų gėdytis kalbėti apie papildomus mokesčius bankams.
„Šiuo metu Švedijoje svarstomas bankų mokestis, panašus į tą, kurį norime įvesti Lietuvoje. Ir Švedija neslepia, kad būtent joje veikiančių bankų pelno dalis, virtusi mokesčiu valstybei, bus panaudota šalies gynybai. Bankų mokestis leis Švedijos krašto apsaugai skirti ne 1 proc. nuo BVP, kaip yra dabar, o 1,5 procento. Tokiam pokyčiui Švedijai reikia beveik 500 milijonų eurų, ir visa ši suma bus padengta įplaukomis iš bankų mokesčių. Švedijoje bankų apmokestinimas suprantamas kaip finansų sektoriuje veikiančio verslo solidarumas su švedų tauta ir bankų indėlis šio krašto saugumo užtikrinimui. Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių. O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai bei Lietuvoje veikiantys bankai (dažnai save kildinantys iš tos pačios Švedijos) turi solidarizuotis su visuomene ir, parodydami socialinį jautrumą, realiai prisidėti prie atskirties mažinimo didinant vaiko pinigus (kad ši priemonė Lietuvoje yra efektyvi mažinant skurdą yra pripažinusi ir Europos Komisija), keliant pensijas, Kultūros ar švietimo darbuotojų atlyginimus?“ – cituojamas R. Karbauskis partijos išplatintame pranešime.
Pranešime taip pat pažymima, kad valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų atstovai kreipėsi dėl „bankų mokesčio“ įstatymų paketo ekspertinio vertinimo atlikimo.
Prašyme dėl ekspertinio vertinimo atlikimo valdantieji klausia, ar tokio mokesčio, kaip numatytas įstatymų projektuose, įvedimas būtų pakeliamas Lietuvoje veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kuriems šis mokestis būtų taikomas, įvertinus jų gaunamus pelnus? Taip pat klausiama, kokios galimos šio mokesčio įvedimo pasekmės finansų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų vartotojams bei ar tokie bei panašūs mokesčiai, kaip yra siūlomas įstatymų projektuose, egzistuoja arba yra planuojami įvesti kitose Europos Sąjungos valstybėse?
Pritrūkus kvorumo pastarąjį ketvirtadienį susirinkusi Seimo valdyba negalėjo apsispręsti dėl Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto nepriklausomo ekspertinio vertinimo. Kiek anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Seimo valdybai teikti siūlymą dėl nepriklausomo ekspertinio vertinimo dėl siūlomo Stambios prekybos mokesčio įstatymo projekto.
Ketvirtadienį vakare Seimas ėmėsi anksčiau atidėto įstatymo projekto dėl bankų, kredito unijų apmokestinimo.
Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Projektą parengęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įtrauktas į valstybės biudžetą.
