1 nuotr.„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimas trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos yra nulemtas asmeninių partijos pirmininko Sauliaus Skvernelio interesų Viešojo saugumo tarnyboje (VST). Politikas pabrėžia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) trauktis iš šio susitarimo neketina.
„Šiek tiek stebina to klausimo (VST pertvarkos – ELTA) siejimas su susitarimu dėl krašto saugumo. Nes motyvacija yra tokia, kad neva yra kenkiama saugumui, bet pačios institucijos, jų tikslai ne visiškai yra susiję su krašto gynyba“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.
Apie pasitraukimą iš partijų susitarimo dėl gynybos, pasak R. Karbauskio, LVŽS nesvarsto.
„Mums kol kas nekyla klausimų dėl to, kad reiktų svarstyti pasitraukimą iš susitarimo dėl gynybos“, – sakė politikas.
R. Karbauskis mano, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimas trauktis iš gynybos susitarimo yra nulemtas partijos pirmininko S. Skvernelio asmeninių ryšių su VST dirbančiais pareigūnais.
„Aš manau, kad tai galbūt susiję labiau su tuo, kad Saulius Skvernelis turi kažkokių asmeninių ryšių su tam tikrais pareigūnais, kurie šioje reformoje gali nukentėti arba kažkas panašaus. Nes, kiek aš jį pažįstu, jis labai dažnai daro sprendimus, kada yra užkliudomi jo asmeniniai interesai, jo asmeniniai draugai“, – akcentavo LVŽS pirmininkas.
„Bet nemanau, kad tai yra didelis praradimas šitam susitarimui, nes jis yra palaikomas visų (partijų – ELTA)“, – pažymėjo politikas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė priėmusi sprendimą trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos. Ekspremjero vadovaujama partija nurodė, esą valdantieji pažeidė 26 susitarimo punktą.
Kaip skelbta anksčiau, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įspėjo pasitrauksianti iš gynybos susitarimo, jeigu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamos Policijos įstatymo pataisos sulauks palaikymo Seime. Įstatymo projektu siekiama ne tik integruoti Viešojo saugumo tarnybą (VST) į Policijos departamentą, bet ir reorganizuoti policijos darbą. Šiam įstatymų paketui ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė.
ELTA primena, pernai liepos 15 d. parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m. LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę.
Kilus diskusijoms dėl VST integravimo į policiją, apie galimą pasitraukimą iš susitarimo prakalbo ir LVŽS.
