 |
Seimas ketvirtadienį vieningai priimta rezoliucija išreiškė didžiausią pagarbą „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo“ signatarams.
1 nuotr.
2019 m. rugpjūčio 23 d. sukanka 40 metų, kai buvo pasirašytas „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas“ – Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos ir kitų Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybėms bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui adresuotas Lietuvos, Latvijos ir Estijos disidentų protesto pareiškimas prieš Molotovo-Ribentropo paktą.
Memorandume pabrėžiama, kad Baltijos šalys prarado nepriklausomybę Hitleriui ir Stalinui 1939 m. rugpjūčio 23 d. bei rugsėjo 28 d. slaptais protokolais pasidalinus Baltijos valstybes, ir reikalaujama pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo padarinius, paskelbti šį paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos ir išvesti iš Baltijos šalių okupacinę kariuomenę.
Rezoliucijoje konstatuojama, kad disidentų kelti tikslai, uždaviniai ir idėjos buvo sėkmingai įgyvendinti; pažymima, jog Baltijos kelio 30-metis – puiki proga Baltijos šalims prisiminti jų tautų kovą už laisvę bei solidarumą išsaugant taiką regione.
