Policija pasirodė praėjus maždaug 40 minučių nuo posėdžio, kuris taip ir nebuvo prasidėjęs, pradžios. Prieš jai atvykstant šalia Z.Vaišvilos sėdėjusi teisės mokslų daktarė Nendrė Černiauskienė iš palaikymo komandos paprašė susirinkusiuosius rimties - tada policija nieko negalės išvesdinti jėga. Visi paklausė ir, vos policijai paprašius, išsiskirstė, prieš tai teisėjui Mindaugui Striaukui informavus, kad, norint dalyvauti posėdyje, reikia iš anksto registruotis. Tokią tvarką dėl COVID-19 grėsmės dar lapkritį įvedė teismo pirmininkas. Atseit registracija būtina, kad būtų galima žinoti, ar daug bus norinčių dalyvauti ir tokiu atveju bus galima parūpinti didesnę posėdžių sąlę - kad būtų laikomasi saugaus atstumo.

„Vakaro žinių" žurnalistui apeliavus, kad, neįleidus į viešą posėdį žiniasklaidos atstovų, paminama visuomenės teisė žinoti, jam pasiūlyta vienos dienos akreditaciją gauti nedelsiant ir grįžti į posėdį. Žurnalistas taip ir padarė. Tačiau paaiškėjo, kad posėdis taip ir neįvyks, mat Vilniaus apylinkės teismas... neturi baudžiamosios bylos. Ji šiuo metu yra Vilniaus apygardos teisme, kuris rytoj nagrinės Z.Vaišvilos skundą dėl kardomosios priemonės jam skyrimo. Kitas posėdis apylinkės teismo posėdis įvyks sausio viduryje, M.Striaukas pažadėjo: jei bus daug norinčių dalyvauti, bus parūpinta didžiausia įmanoma teismo salė. Tiesa, jei visi netilps, bus įleidžiami tik anksčiausiai užsiregistravusieji.

Bene didžiausią Z.Vaišvilos palaikymo komandos pasipiktinimą sukėlė prokurorės Rasos Bekišienės pasirašytame kaltinamajame akte įrašyti jį "charakterizuojantys duomenys: Administraciniai teisės pažeidimai; psichiatrinis gydymas, įskaita; priklausomybės ligų gydymas, įskaita". Juo labiau, kad signataras neturi jokių nusižengimų, nėra gydytas, nėra įskaitoje. Po "Vakaro žinių" pokalbio su prokurore paaiškėjo, kaip šie įrašai kaltinamajame akte atsirado.

Pasak R.Bekišienės, Z.Vaišvila, pamatęs standartinę dosjė apie įtariamąjį charakterizuojančius duomenis, neteisingai suprato, esą ji teigia, jog jam taikomas gydymas, yra užfiksuoti jo administraciniai nusižengimai.

„Tokia forma yra kiekviename kaltinamajame akte. Tyrėjai visada užklausia duomenų. Kai iš duomenų bazių oficialiai atsakoma, kad nėra duomenų apie tai, grafos paliekamos tuščios", - „Vakaro žinioms" sakė R.Bekišienė. Pasak jos, jei būtų buvę gauta duomenų apie tai, kad, pavyzdžiui, signataras gydytas, skiltis šalia būtų ne palikta tuščia, o įrašytas žodis „taip".

Advokatas, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas „Vakaro žinioms" taip pat paaiškino: kiekvienoje byloje reikia surinkti duomenis, ar įtariamajam netaikomas gydymas nuo priklausomybės ar psichikos ligų, ar jis nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, jei nebuvo, tai pastraipa šalia šių nuorodų paliekama tuščia.

„Duomenys dėl gydymo renkami, kad nekiltų pakaltinamumo klausimas. Dėl administracinių nusižengimų informacija renkama, nes ji svarbi skiriant bausmę - galbūt žmogus yra piktybinis pažeidėjas, o gal kaip tik yra švarus - niekad nebuvo prasižengęs, todėl tai jam galima traktuoti kaip privalumą", - paaiškino A.Paulauskas.

Tačiau Z.Vaišvila įsitikinęs, kad R.Bekišienė „bando sukti uodegą". Pasak jo, jei tyrėjai žino, kad jis niekada nebuvo gydytas nuo minėtų ligų, niekada nėra užfiksuotas, kaip nusižengęs administracinei teisei, tai ir tokių įrašų iš viso neturi būti kaltinamajame akte.

„Be to, juk Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius „Vakaro žinioms" sakė, kad tokių dalykų, kaip psichiatrijos bylų įskaitos, šiais laikais jau nebėra", - priminė signataras.