Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus pareigų ketvirtadienį atleistas profesorius Adas Jakubauskas vakar surengė spaudos konferenciją, kurioje tvirtina, jog valdantiesiems neįtiko dėl atsisakymo pasiduoti politiniam spaudimui. Be to, Lietuvoje pasikeitusi politinė kultūra skatina telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį, kuris užkirstų kelią globalistinėms idėjoms.
1 nuotr.
„Lietuvoje keičiasi politinė kultūra. Atėjo laikas telkti žmones į Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį, užkirsti kelią globalistų idėjoms ir įtakai, kitaip mes prarasime valstybę ir tautą", - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino A.Jakubauskas.
Jis pažymi, kad Lietuvai pavyzdžiu galėtų būti Lenkija, kuri, jo nuomone, tinkamai kovoja už savo vertybes.
„Jeigu bus toks poreikis, aš esu pasirengęs būti vienas iš naujojo Lietuvos sąjūdžio telkėjų. Galiu pasakyti, kad toks pavyzdys būtų Lenkijos Respublika, kuri sugeba kovoti už savo vertybes",- teigė iš LGGRTC vadovo pareigų atleistas A.Jakubauskas.
Pasak A.Jakubausko, valdžiai jis užkliuvo tiek dėl principingos pozicijos 1941 m. birželio 22 d. sukilimo klausimu, tiek dėl LGGRTC pradėtų reformų. Jis teigė, kad centras patiria nuolatinį Izraelio ir Rusijos spaudimą.
„Šios šalys nuolat nurodinėjo, kaip reikia tirti ar vertinti mūsų šalies istoriją, tačiau, nors ne kartą buvo prašomos, net apklausai nėra išdavusios nė vieno, Lietuvos gyventojų genocidu įtariamo, savo piliečio", - sakė buvęs LGGRTC vadovas.
Nesutikimas su peršamu požiūriu, A.Jakubausko nuomone, ir tapo jo atleidimo priežastimi.
„Tapau taikiniu dėl to, kad atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui be mokslinių įrodymų, iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius", - sakė A.Jakubauskas, pridurdamas, kad lūkesčius pasmerkti dalį rezistentų jau yra išsakę ir valdantieji politikai.
Jo įsitikinimu, tai yra vienintelis atvejis ne tik Europos, bet ir Pasaulio istorijoje, kai įstaigos vadovas atleidžiamas avansu.
„Keistai nuskambėjo ir Vilniaus universiteto doktorantų bei profesorių kaltinimai, jog per pastaruosius 10 metų centre nebuvo vykdomi fundamentalūs tyrimai. Kita vertus, tai buvo „šūvis į koją" 10 metų LGGRTC vadovavusiam Arūnui Bubniui ir ankstesnei administracijai", - spaudos konferencijos metu sakė A.Jakubauskas.
Pasak jo, centras sulaukdavo nemažai kritikos, kad sovietų ir nacių nusikaltimams skiria nevienodai dėmesio. Visgi tokia praktika yra teisingesnė, nes sovietinė okupacija truko 16 kartų ilgiau, o nacių ir jų kolaborantų veiksmais sovietmečiu intensyviai domėjosi KGB. Apgailestavo A.Jakubauskas ir dėl to, kad dabar, dažnai kartojant sovietų paskleistą dezinformaciją apie Antrojo pasaulinio karo įvykius, bandoma kompromituoti 1947 m. už antisovietinę veiklą sušaudytą generolą Joną Noreiką-Vėtrą.
A.Jakubauskas, kalbėdamas apie prieš kelerius metus apšmeižtus Lietuvai nusipelniusius žmones - kardinolą Vincentą Sladkevičių, dirigentą Saulių Sondeckį, aktorių Donatą Banionį - akcentavo, jog Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos darbo grupės tyrimas atskleidė aplaidžią centro veiklą.
„Atėjęs įstaigoje radau keistoką politinę kultūrą, todėl nusprendžiau imtis permainų. Subūriau komandą, pateikiau centro ateities viziją ir pradėjome dirbti. Galbūt kai kurios pertvarkos buvo daromos per greitai, tačiau Seime nuskambėję Arvydo Anušausko teiginiai apie mobingą ir darbuotojų persekiojimą yra nepamatuoti ir nesąžiningi", - konferencijos metu sakė A.Jakubauskas.
Konferencijos pabaigoje pasiteiravus, kodėl nėra skelbiamos buvusių KGB darbuotojų ir bendradarbiavusių asmenų pavardės, A.Jakubauskas nurodė, jog tam reikalingas politinis Seimo sprendimas. Pasak jo, toks sąrašas yra, tačiau vis dar nėra duotas leidimas jo viešinti. Nepaisant to, praėjusiais metais VSD buvo pateiktas 1600, galimai su KGB bendradarbiavusių asmenų, sąrašas. Be to, LGGRTC tikrina visus, valstybiniams apdovanojimams nominuotus ar į parlamentą kandidatuojančius asmenis. Pasak A.Jakubausko, du pretendentai į dabartinį Seimą taip pat nebuvo nurodę, jog bendradarbiavo su KGB.
„Kadangi šios informacijos nebuvo galima viešinti, paprašėme VSD leidimo nuimti slaptumo grifą, kad VRK galėtų juos išbraukti iš sąrašo", - nurodė buvęs centro vadovas. Tiesa, ar taip buvo padaryta, jis nepatikslino.
Nepanoro A.Jakubauskas kalbėti ir apie viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie iš Rusijos gautus apdovanojimus. Pasak jo, kalbos apie garbės raštus neatitinka tikrovės, o jis pats, prieš paskiriant jį LGGRTC vadovu, buvo nuodugniai patikrintas.
Tačiau anksčiau savo socialinėje paskyroje „Facebook" šiuo klausimu A.Jakubauskas išdėstė savo poziciją:
„Kaltinimas, kad aš 2011 m. priėmiau Šv.Stanislovo trečio laipsnio ordiną.
Štai ką apie ordiną rašo lietuviškoji Vikipedijos versija: „Šv. Stanislovo ordinas 1831-1917 m. buvo Rusijos imperijos oficialus apdovanojimas. Dabar tai visuomeninis apdovanojimas, skiriamas už kultūrinę veiklą. Lietuvoje juo apdovanoti a.a. operos solistas Virgilijus Noreika bei keletas kitų Lietuvos kultūros veikėjų.
Po Krymo okupacijos ir aneksijos 2014 m. kovo mėn. aš atsisakiau apdovanojimo, paprašiau mane išbraukti iš apdovanotųjų sąrašo, jį grąžinau, fiziškai išsiunčiau paštu teikėjui."
Vakar spaudos konferencijoje A.Jakubauskas pridėjo:
„Kandidatai tikrinami 40 dienų. Mano biografija buvo patikrinta ir nerasta faktų, dėl kurių negalėčiau būti paskirtas centro vadovu."
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
