Seimo Žmogaus teisių komitetas išplatino bauginantį pranešimą, kad komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas susitiko su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pavaduotoju Šiaurės Europos regionui Vilfredu Buchornu (Wilfried Buchhorn) ir išreiškė paramą sprendžiant pabėgėlių problemas pasauliniu mastu. Tačiau jis „Vakaro žinias“ interviu nuramino, kad laikosi kitokios pozicijos, nei prieš kelerius metus laikėsi tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius, prezidentė Dalia Grybauskaitė, keli pavieniai ministrai bei parlamentarai, kurie visos Lietuvos vardu įsipareigojo imti pabėgėlius pagal kvotas. Ir imti ne į savus namus.
Susitikimo metu JTVPK atstovas pristatė pagrindinius pirmojo Pasaulinio pabėgėlių forumo, kuris vyks 2019 metų gruodžio 17-18 dienomis Ženevoje (Šveicarija), tikslus. Renginys organizuojamas pagal Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių, priimtą praėjusių metų gruodį JT Generalinėje Asamblėjoje, ir yra šio susitarimo įgyvendinimo dalis. Forumas suburs vyriausybes, tarptautines organizacijas, vietinės valdžios institucijas, pilietines nevyriausybines organizacijas, privatųjį sektorių, priimančiąsias šalis ir pačius pabėgėlius. „Forumas suteiks galimybę valstybėms narėms ir kitiems dalyviams pademonstruoti gerąją praktiką tiek dėl konkrečių pabėgėlių situacijų, tiek ir pasauliniu mastu“, - teigiama komiteto pranešime.
Pasaulinis susitarimas dėl pabėgėlių patvirtintinas JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 2018 m. gruodžio 17 d., tačiau jis nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas. Nepaisant to, Seimo komitetas „pažadėjo, kad Lietuva ir toliau, įvertinusi savo galimybes, prisidės prie šios problemos sprendimo“.
- Ar tai reiškia, kad Lietuvos vardu įsipareigojote, jog priimsime dar kažkokį skaičių pabėgėlių? - „Vakaro žinios“ teiravosi Valerijaus SIMULIKO.- Čia yra ES migrantų politika. Mūsų Vyriausybė pareiškė ir mūsų balsavimas buvo, kad esame palaikantys ES liniją. Jokių papildomų įsipareigojimų nėra. Dėl jų būtų diskutuojama, jei jų būtų.
Tačiau visų pirma Ženevoje vyks forumas, kurio metu bus šnekama apie pasaulines tendencijas, apie 15-20 mln. pabėgėlių: kaip jie turi gyventi, kaip jais pasirūpinti. Ir dar vienas svarbus klausimas - kaip turi gyventi nepiliečiai valstybėse.
Lietuvoje yra per 3 tūkst. žmonių visiškai be jokios pilietybės. JT siūlo priimti sprendimus, kad tie užsieniečiai taptų kokios nors valstybės piliečiais. Techninį darbą šiuo klausimu turėtų atlikti Vyriausybės įgaliotos institucijos.
- Ar jūsų įsipareigojimas nereiškia, kad mes sutiktume su kvotų, kurioms Lietuva kelių veikėjų balsais pritarė 2016-aisiais, didinimu?
- Iki to nebus prieita. JT atstovai akcentavo, kad bus einama kitu keliu. Ieškomi finansiniai ištekliai, laukiama Lietuvos dalyvavimo įvairiuose fonduose, kurie kuriami ir kurie bus nukreipiami pabėgėlių problemų sprendimui.
Aš pabrėžiau, kad reikia investuoti į infrastruktūros vietovėse, iš kurių žmonės bėga, kūrimą, JT taikos palaikymo karių, kurie sprendžia konfliktus, misijų stiprinimą. Reikia naikinti pabėgėlių srautų didėjimo priežastis, o ne pasekmes. Gruodį renginyje Ženevoje, manau, bus priimti konkretūs sprendimai.
- Kitaip tariant, laikotės pozicijos, kad pinigus turime investuoti tam, jog tų pabėgėlių nebūtų.
- Būtent. Pirmiausia reikia ieškoti problemų sprendimų vietoje. Sprendiniai - infrastruktūra, civiliniai pastatai, vidaus reikalų kontrolės stiprinimas. Aišku, tam reikia pinigų.
- Sakėte, kad buvo Lietuvos balsavimas, palaikantis ES liniją pabėgėlių klausimu. Tačiau kvotoms pritarta net be balsavimo Seime, nusprendė iš esmės prezidentė, keli ministrai ir du Seimo komitetai.
- Na, mes esame klubo, kuris vadinasi ES, nariai, todėl žaidimo taisyklės turi būti bendros. Tačiau noriu akcentuoti, kad tokiu atveju ES turi skirti pinigus, tai neturi būti užkraunama valstybėms.
- Mums šiek tiek skyrė, tačiau toli gražu nepakankamai, o tie, kas pasisakė už pabėgėlių priėmimą, į savo namus jų nepriėmė.
- Tačiau pabėgėlių pas mus beveik ir nėra. Yra triskart mažiau, nei buvo planuota ir nei mes įsipareigojome. Aišku, taip yra todėl, kad niekas Lietuvos nenori rinktis, daug geriau vykti į Vokietiją ar Švediją.
- Jei tikrai bėga nuo karo, kodėl neapsistoja Lietuvoje? O gal pas mus vyksta karas?
- Aš irgi ne kartą esu sakęs: jei vyksta karas, mes esame pasiryžę padėti, tačiau tik tiek, kiek galime, mūsų žmonių lygmeniu. Žmonėms neuždrausta ieškoti geresnio gyvenimo. Tačiau jei bėgi ne nuo karo, o ieškodamas geresnio gyvenimo, turi ieškotis darbo, o ne tik laukti pagalbos. Pabėgėliai turi būti priimami tol, kol vyksta karas.
Bet ir tai geriau investuoti į lokalių problemų sprendimą, kad tie pabėgėliai iš viso neatvažiuotų. Taip, tai kainuoja. Tačiau vienaip ar kitaip reikės investuoti. Jei neinvestuosime - atvažiuos ir bus papildomų problemų krūva.