Reikia centralizuoti, ir taškas

Aplinkos apsaugos komitetas vakar bandė išsiaiškinti, kam reikalinga saugomų teritorijų reforma, kuriai Vyriausybė jau pritarė ir kurią „Vakaro žinios" jau yra pristačiusios savo skaitytojams, ir kokia jos esmė. Pasak aplinkos viceministro Dano Augučio, esmė - centralizuoti sistemą, kad ji veiktų geriau.

Pasirodo, tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva iš viso yra daugiau nei 1000 saugomų teritorijų: 514 valstybinių bei savivaldybių draustinių, 564 „Natura 2000" teritorijos, 1 biosferos rezervatas, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai bei 32 biosferos poligonai. Iš viso saugomų teritorijų plotas užima net 1 159 634,49 ha. Kaip tokiai mažai šalelei - įspūdingas skaičius. Mat saugomos teritorijos užima net 17,76 proc. visos Lietuvos teritorijos.

Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šiuo metu vykdo 33 jų saugomų teritorijų direkcijų steigėjo funkcijas: 2 valstybinių gamtinių rezervatų, 1 biosferos rezervato, 4 nacionalinių parkų ir 26 regioninių parkų. Pasak D.Augučio, ketinama iki liepos šias direkcijas sujungti į 4 naujus juridinius asmenis pagal etnografinius regionus: Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją, Žemaitijos saugomų teritorijų direkciją, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją.

33-jose direkcijose šiuo metu yra beveik 400 darbuotojų, tačiau jie pasiskirstę labai netolygiai: nacionalinių parkų direkcijose yra po 35-37 pareigybes, o kai kuriose regioninių parkų ir rezervatų direkcijose - vos iki 10 pareigybių. Todėl, pasak viceministro, jei, pavyzdžiui, atostogauti išeina ekologas, jį pavaduoti turi neturintis atitinkamo išsilavinimo.

D.Augučio teigimu, po reformos bendras darbuotojų skaičius nesikeis, tačiau, pavyzdžiui, iš 29 direktorių liks 4, iš 23 administratorių - 4, iš 13,5 finansininko etato - 4. Vietoj jų esą bus įdarbinta reikalingesnių darbuotojų - inspektorių, architektų ir panašiai. Pasak viceministro, daugiausiai dėmesio skiriama prevencijai - etatų skaičius trigubinamas - iki 30, nes prevencija užkerta kelią teisminiams ginčams ir taip taupomi ištekliai.

Komiteto narys Justinas Urbanavičius domėjosi, kodėl vežimas statomas prieš arklį: iš pradžių pradedama reforma, o tik paskui dėl atitinkamų įstatymų bus kreipiamasi į Seimą, tačiau D.Augutis atsakė trumpai: nemano, kad vežimas statomas prieš arklį.

Komiteto narė Ligita Girskienė pastebėjo, kad dabar regioniniai parkai turi tam tikrą identitetą - kiekvienam jų būdingi saviti kultūriniai, istoriniai dalykai, susiklostę per ilgą laiką. O apjungus parkus identitetas gali asimiliuotis. Į tai išgirdo dar trumpesnį atsakymą, tik jau iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio lūpų: „Tokių grėsmių nematome."

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis priminė, kad pernai rudenį STT, atlikusi korupcijos rizikos analizę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos veiklos srityse, koreguojant saugomų teritorijų ribas, jose nustatant veiklos sąlygas bei kontroliuojant jų vykdymą, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Ir pasiteiravo, kaip reforma pakeis šią situaciją. Bet kadangi jis uždavė iškart kelis klausimus, į kelis iš jų buvo atsakyta, o į šį, deja, - ne.

STT nustatė, kad egzistuoja galimybė nepagrįstai išbraukti tam tikras teritorijas iš saugomų teritorijų sąrašo arba jas į jį įtraukti. Keičiant saugomų teritorijų ribas, teritorijų planavimo dokumentuose naudojamos bendro pobūdžio tezės, kurios neatspindi ir neįrodo individualaus kiekvienos saugomos teritorijos ribų, zonų keitimo poreikio ar būtinybės. Nustatyti atvejai, kai be aiškių motyvų iš saugomų teritorijų buvo išbrauktos gyvenvietės, gatvės ar teritorijos, įvardijamos kaip „menkavertės".

Be to, kartais rengti saugomos teritorijos planavimo dokumentus skubama pradėjus joje galimai neteisėtas statybas arba sunaikinus saugomas vertybes: kai jos dalis buvo užstatyta gyvenamaisiais namais, o užstatyta teritorija buvo tiesiog išimta iš saugomos.