Antradienį, reaguojant į Vilniaus mero R. Šimašiaus vienasmenį sprendimą įkurti Lukiškių aikštėje pliažą, dvidešimt visuomeninių, politinių ir patriotinių organizacijų atstovų viešu pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl valstybinės istorijos politikos situacijos. Kreipimąsi pasirašė atstovai iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos Sąjūdžio, Patriotinio jaunimo sambūrio “Pro patria“, politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ ir kitų.
Kreipimesi pažymimas vykdomos istorijos politikos keliamas pavojus Lietuvos valstybingumui ir nacionaliniam saugumui. Taip pat nurodomos radikaliai kairuoliškos (neomarksistinės) tokios politikos ištakos. Pažymima, kad šią politiką reprezentuoja ir įgalina 2012 metais Seimo patvirtina „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Teksto autorių teigimu, tai „dokumentas, kuriame pirmą kartą buvo oficialiai paneigta lietuvių tautos kaip savitos kultūrinės bendrijos ir jos sukurtos valstybės istorinė bei politinė būtis.“
Kreipimosi autoriai esamą padėtį vadina nebetoleruotina, o „sistemingas ir vis didesnį mastą įgyjantis Lietuvos istorinės atminties klastojimas ir naikinimas, vaikantis moraliai ir politiškai bankrutavusios komunistinės tautų ir valstybių nunykimo utopijos“, esą, „iš esmės griauna nacionalinio saugumo pagrindus ir kelia tiesioginę grėsmę valstybės egzistavimui.“
Pasirašę kreipimąsi visuomeninių, politinių ir patriotinių organizacijų atstovai prašo Lietuvos respublikos prezidentą galimybės susitikti ir kompleksiškai aptarti pamatinius ir gyvybiškai svarbius per daugelį metų susikaupusius, bet iki šiol nekeliamus ir iš esmės nesprendžiamus Lietuvos valstybinės istorijos politikos klausimus.