Reforma įvyko, bet ar vaikai jausis saugesni?

Vieninga sistema, vienodi standartai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Alina Jakavonienė pripažino, kad problemų vaikų teisių apsaugos srityje tikrai buvo. Kad šioje srityje reikia pokyčių, politikai matė, tačiau kurį laiką buvo teigiama, kad jie negalimi, nes tam nėra pinigų. Kai jų atsirado, paaiškėjo, kad to per maža, problemos slypėjo ne tik lėšose. Todėl instituciją imta pertvarkyti iš esmės. Dabar visi tarnybos padaliniai, teigia A.Jakavonienė, veikia pagal vienodą standartą ir vienodas taisykles.

Kas iš esmės pasikeitė?

„Tarkim, anksčiau skubaus reagavimo komandą turėjo tik 5 savivaldybės, dabar tokios, visą parą budinčios, komandos veikia visoje Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas pagalbos ne tik vaikui, bet ir šeimai organizavimui. To anksčiau nebuvo. Pradėtas taikyti ir atvejo vadybos procesas, kai į veiklą įtraukiamos kelios institucijos. Mūsų tarnybos darbuotojai, atvykę į vietą, vertina situaciją ir tada sprendžia - palikti vaiką šeimai ar perkelti jį į saugią aplinką. Prioritetinis yra pirmas variantas, bet kai jis, galvojant apie vaiko saugumą, yra neįmanomas, paėmus vaiką vyksta intensyvus darbas su šeima. Šiame etape su tėvais dirba net trys specialistai - psichologas, socialinis darbuotojas ir asmuo, turintis reikiamų žinių apie priklausomybes. Reaguojama į visus pranešimus ir nedelsiant,“- „Respublikai“ sakė pašnekovė.

Statistiškai VVTAĮT teritoriniai padaliniai per mėnesį gauna iki 2000 pranešimų. Iš jų pasitvirtina maždaug pusė.

Paklausta, kaip tarnyba prisidės prie besiskiriančių šeimų konfliktų, kurių įkaitais dažnai tampa vaikai, sprendimo, pati teismuose tarnybai atstovavusi A.Jakavonienė pažymėjo, jog jokiu atveju suaugusiųjų ambicijos ir nesutarimai neturi trukdyti vaikams: „Joks vaikas neturi patirti netekties. Jeigu tėvai skiriasi, ir vaikas lieka gyventi su mama, jis neturi prarasti tėčio. Ir atvirkščiai.“

Užsiminus, jog, pagal neoficialią statistiką, 95-96 proc. vaikų paliekami gyventi su mamomis, kurios, kaip rodo praktika, linkusios tuo piktnaudžiauti, VVTAĮT vadovė pažymėjo, kad teismuose vis dažniau vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėčiais. „Teismai visada žiūri, su kuriuo iš tėvų gyvenimas geriau atitinka ne vaiko poreikius, o jo interesus. Jeigu vaikas yra paaugęs, gali būti atsižvelgta ir į jo nuomonę, tačiau visada svarbiausi išlieka vaiko interesai“, - teigė A.Jakavonienė, patikslinusi, kad „vaiko interesai“ reiškia ne ką kitą, o geriausią pasirinkimą, galvojant apie mažo žmogaus ateitį. (Problema yra ta, kad nuolat akcentuojama sąvoka „vaiko interesai“ teismuose retai kada yra paaiškinama - aut. past.)

Diskutuojant apie viešai dažnai pasigirstančią kritiką, kad vaiko teisių apsaugos skyriai dažniausiai teismuose gina būtent mamas, o ne tėčius, tarnybos vadovė tokią poziciją pabandė paneigti: „Vaiko teisių apsaugos skyrius neatstovauja nei mamai, nei tėčiui. Netgi priešingai, pastaruoju metu dažniau sulaukiame kritikos, kad giname tėčių pozicijas. Kita vertus, iki 2018-ųjų liepos kiekvienoje savivaldybėje veikė vietos administracijai pavaldūs vaiko teisių apsaugos skyriai, kurie savo darbe galėjo vadovautis skirtingais standartais ir vertinimo kriterijais. Nuo praėjusių metų liepos veikia vieninga sistema, diegianti vienodą standartą. Struktūriniai padaliniai tapo tiesiogiai pavaldūs tarnybai, todėl atsirado galimybė suvienodinti ne tik tikslus ir siekius, bet ir veiksmus“, - pokyčius pakomentavo VVTAĮT vadovė.

Aptariant trukdymo vienam iš tėvų bendrauti su vaikais problemą, kuri, kaip parodė pastarieji nuvilniję mitingai, vis labiau plinta, pašnekovė pabrėžė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija visada turi būti vaiko pusėje. „Jeigu vienas iš tėvų sudaro kliūtis bendrauti, jam gali būti taikoma atsakomybė. Jeigu padaroma akivaizdi žala vaiko psichikai ar trukdymai yra nuolatiniai, tai sudaro pagrindą inicijuoti griežtesnes bylas ar net kalbėti apie vaiko gyvenamosios vietos keitimą, - vis dar sunkiai praktikoje realizuojamas teorines teisines galimybes priminė A.Jakavonienė. - Visgi jau yra bylų, kur ir trukdantiems bendrauti tėvams skiriamos baudos, o tvarkos laikymasis užtikrinimas priverstine forma. Kalbant apie ginčus, tarp tėvų stebina jų tikinimai, kad padarytų viską, bet niekaip negeba susitarti tarpusavyje.“

Atskira tema, kuria labai mėgsta manipuliuoti su vaikais trukdančios bendrauti mamos ir jas, kaip rodo praktika, dažnai palaikantys pirmos instancijos teismai, yra vaiko norai. Pašnekovės teigimu, jeigu nustatomas poveikio vaikui faktas, tai vertintina kaip vaiko teisių pažeidimas.

„Ar buvo daromas poveikis, nustato psichologai. Tokiais atvejais vaiko išsakoma nuomonė nebeatitinka vaiko interesų, tad ja galima ir nebesivadovauti. Aišku, su vaikais dirbantys asmenys turėtų tai žinoti, todėl siekiame ir sieksime, kad visoje Lietuvoje visose tarnybos padaliniuose dirbtų aukščiausio lygio specialistai, - planais kelti darbuotojų lygį dalinosi pašnekovė. - Vykdant reformą, buvo analizuojama, kam iš senųjų darbuotojų pasiūlyti likti dirbti toliau. Po reformos turėjome 300 žmonių, dabar šis skaičius šoktelėjo iki 550. Ateina nauji, kitaip į problemas žiūrintys ir kitokį išsilavinimą turintys žmonės, nedirbę pagal senąją tvarką, tad pokyčiai neišvengiami.“

Visgi A.Jakavonienė pripažino, kad ir naujojoje tarnyboje absoliučią darbuotojų daugumą - 85 proc. - sudaro moterys, o 20 darbuotojų jau pasiekę pensijinį amžių. Kad tai nesudarytų sąlygų subjektyvioms išvadoms, tikino tarnybos vadovė, su bylomis nedirbama po vieną. „Bylos visada peržiūrimos su patarėjais. Aišku, gyvenime visko pasitaiko, tad susidūrus su netinkamu, nemandagiu ar grubiu mūsų darbuotojų elgesiu, kviečiame tokia informacija pasidalinti. Tarnybos darbuotojams nuo praėjusių metų liepos galioja griežti etikos reikalavimai ir tikrinsime, kad jų būtų laikomasi,“ - pažadėjo A.Jakavonienė.

Atrodo, kad šioje srityje tarnybai dar reiks pasitempti, nes nepatenkintų ar nepasitikinčių šia institucija Lietuvoje yra apsčiai. Į redakcijos prašymą patikslinti, ar VVTAĮT pripažįsta Tėvų atstūmimo sindromą, aiškaus atsakymo taip ir nebuvo gauta, o Asociacijos prieš tėvų atstūmimą (APTA) narių teigimu, ligšioliniai bandymai susitikti su VVTAĮT vadovybe baigėsi be rezultatų.

Situaciją komentuoja Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė Eglė SAMOŠKAITĖ:

Ministerija visuomet stebi situaciją vaiko teisių apsaugos srityje ir prireikus reaguoja - teikia įstatymų ar poįstatyminių aktų pakeitimus, prižiūri jų įgyvendinimą. Tačiau ministerija nėra gavusi skundų dėl to, kad didesnę dalį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų sudaro moterys. Skelbiant konkursus į vaiko teisių apsaugos specialistų pareigybes, yra laikomasi nediskriminavimo ir lygių galimybių principo, tai yra nėra sudaroma jokių apribojimų nė vienai iš lyčių dalyvauti konkurse ir eiti pareigas vaiko teisių apsaugos srityje. Bet kokiu atveju vaiko teisių apsaugos specialistai turi ginti vaiko interesus. Jeigu specialistas atstovauja vieno iš tėvų interesams, dėl to galima skųstis tarnybos direktoriui, tačiau skundas turėtų būti pagrįstas objektyviais argumentais, o ne subjektyvia nuomone.

Situaciją komentuoja asociacijos prieš tėvų atstūmimą (APTA) narys Ramūnas Kvietkauskas:

APTA gauna daugybę tėvų ir mamų nusiskundimų dėl skyrių neveiklumo tais atvejais, kai vaikai patiria vieną žiauriausių emocinio smurto formų - tėvų atstūmimą (TA). Tėvų atstūmimas yra reiškinys, kai, tėvams skiriantis, vienas iš tėvų, dažniausiai tas, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo kitam iš tėvų išlaikyti ryšį su vaiku. Dažniausiai to pasiekiama nuteikiant vaiką prieš skyriumi gyvenantį iš tėvų, melagingai apkaltinant smurtu prieš vaiką, pasinaudojant naiviais vaiko teisių specialistais ir teisėsauga. Asociacijos žiniomis, daugybė vaiko teisių apsaugos skyrių specialistų yra tapę smurto prieš vaikus - tėvų atstūmimo - sąjungininkais.

Asociacijos nariai daug kartų kreipėsi į tarnybą prašydami padėti tėvų atstūmimo atvejais, tačiau jokios efektyvios pagalbos nesulaukė. Asociacijos nuomone, tarnybos padaliniai nėra susipažinę su specifinėmis pagalbos priemonėmis nuo tėvų atstūmimo kenčiantiems vaikams. Pažymėtina, kad nespecifinės pagalbos priemonės (pokalbis su šeima, rekomendacija kreiptis į psichologus, siūlymas tėvams tartis tarpusavyje) TA atvejais ne tik jokios naudos vaikui nesuteikia, bet yra labai žalingos - pailgina tėvų ir vaikų nutrūkusio kontakto trukmę ir dalį kaltės perkelia aukai, tuo sustiprindami smurtautojo pozicijas.

Siūlytume, esant vieno iš tėvų nusiskundimui dėl trukdymo bendrauti su vaikais, tarnybos skyriams imtis aktyvių, moksliniais tyrimais ir įrodymais grįstų priemonių: sugebėti atpažinti tėvų atstūmimo požymius, bendradarbiauti su teisėsauga, patvirtinus tėvų atstūmimą - teikti efektyvią pagalbą nukentėjusiems vaikams ir atstumtiems tėvams; stebėti, įspėti tėvų atstūmimo propaguotojus, skirti jiems administracines nuobaudas, sunkiais atvejais - taikyti mokslo įrodytas tėvų ir vaikų ryšio atstatymo metodikas, nušalinti tėvų atstūmimo propaguotojus nuo vaiko globos, rekomenduoti keisti vaiko gyvenamąją vietą pas atstumtąjį iš tėvų. Manome, kad jei tėvų atstūmimo propaguotojai žinotų, kad neišvengiamai bus taikomos šios priemonės, tokių atstūmimo atvejų reikšmingai sumažėtų.