Rebusas valdžiai: valgyti ar badauti?

Po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad susisiekimo ministras J.Narkevičius dėl neapmokėtų pietų pažeidė įstatymą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė oficialiai kreipėsi į VTEK, prašydama pateikti rekomendacijas, kaip turėtų elgtis politikai, kai jie yra kviečiami į priėmimus ar dalykinius pietus. Kyla klausimų, kada, su kuo ir kokioms aplinkybėms esant jie gali pietauti, vaišintis priėmimuose, o kada - privalu susimokėti.

Kol komisija ruošia gaires, „Vakaro žinios“ kalbino buvusį susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių apie tai, kokia pietų apmokėjimo praktika buvo taikoma jam ministraujant.

„Dažniausiai stengiausi taikyti praktiką, kai kiekvieno vizito metu būdavo sudaroma vizito sąmata. Pagal ją būdavo numatytos vakarienės, pietūs ar kava. Bet, matyt, būdavo visokių atvejų“, - sakė R.Sinkevičius. Jis neslepia, turbūt yra buvę ir tokių atvejų, kai už jo maitinimą sumokėjo pavaldi įstaiga: „Nemanau, kad ir kitose ministerijose tai būtų išimtis. Manau, paanalizavus, rastume visko.“

Pasak, R.Sinkevičiaus, kritika dabartiniam ministrui už nesumokėtus pietus ar vakarienę atrodo juokinga. „Štai vyksta savivaldybėje padėkos verslui vakarienė. Meras kviečia verslininkus, organizuoja koncertą, po jo - furšetą. Kaip tuomet elgtis politikui? Gali jis ten kavos puodelį išgerti, ar turi stovėti kamputyje, o gal visai nedalyvauti? Jis gali vaidinti, kad labai nori sumokėti, bet nėra kam duoti pinigų. Kas iš jo tuos pinigus paims.

Atsiminkite, kaip Lietuva pirmininkavo ES. Tokių vaišių, pietų mes Lietuvos vardu organizavome kitiems ministrams ir delegacijoms. Dovanojome kaklaraiščius, turėjome kitos atributikos. Ar toks kaklaraištis jau turėtų būti deklaruojamas kaip kyšis? Turbūt ne už tiek galima papirkti politiką. Argi tai atnešė kažką blogo?“ - svarstė R.Sinkevičius.

Buvęs ministras įsitikinęs, kad tokiose situacijose svarbiausią vaidmenį turėtų vaidinti elementarus mandagumas, o ne reglamentai: „Kas kvietė, tas ir apmokėjo. Paprasti dalykai. Kaip atrodys, jeigu ministras, nuvykęs į kokią konferenciją ir pakviestas pietų, ims krapštyti piniginę, ieškos, kaip susimokėti. Per daug smulkių reglamentų taip pat nėra gerai.“

Paklaustas, ar politikai tarpusavyje padiskutuoja, ar ministrui pritaikyta tvarka galioja ir prezidentui, išvykus į užsienį, R.Sinkevičius neslėpė, kad kalbama ir apie tai: „Keliami tokie klausimai, visi apie tai galvoja, tik niekas nenori garsiai sakyti. Dabar, pasirodo, gali papulti į tokią situaciją, kai atvykęs į kokį nors renginį, pavyzdžiui, Pramonininkų konferenciją, nežinosi, kaip elgtis.

Dabar ir ministras premjero pavaišinti negali, ir prezidentas, ir Seimo pirmininkas. Nors anksčiau būdavo, kad sesijai pasibaigus Seimo pirmininkas pakviesdavo Seimo narius į furšetą. Arba Vyriausybė pakviesdavo Seimo narius. Argi nuo to jau tampame papirkti, parsidavę, gal pažeidžiame konstitucinį valdžių padalijimo principą? Man atrodo, kad mes taip nukrypome, taip susmulkmeniškėjome...“

Komentuoja buvęs penkių Lietuvos vyriausybių narys Albertas SINEVIČIUS:

Per visą mano darbo praktiką tokių nesąmonių niekada nebuvo. Dažnai važiuodavau į fabrikus ir ten kartais nepagailėdavau „gražių“ žodžių, bet nebūdavo jokios minties, kad už kavos puodelį ar vyno taurę turėtum įsipareigoti vaišintojui labai geras būti. Net į Maskvą nuvykus nebūdavo, kad kavos puodeliu ar torto gabalėliu nepavaišintų. Nebuvo minties, kad už tai kažkas gali iš tavęs ko nors pareikalauti, ar tikėtis, kad papildomai kokį 100 tonų mėsos duosi. Todėl šiandien iš šių vykstančių diskusijų juokas ima. Ne mane vieną.

Vietoj to, kad valdžia spręstų realias problemas, ieškoma tokių priekabių... Gal į Briuselį vykdamas ministras jau turės vežtis ir savo tualetinį popierių, kad būtų aiškiai matyti, jog jis švarus.

Atrodo, kad nei komisijai nėra daugiau ko svarstyti, nei Seime nėra ką dirbti. Tik pažiūrėkite, kokiais rūškanais, itin susirūpinusiais veidais Seimo nariai reguliuoja kanalizacijos klausimus ar sprendžia, kaip mes turime savo vaikus auginti. Ar ne svarbiau būtų dabar galvoti, ką darysime po dvejų metų, kai ES parama sumažės ketvirčiu, kai iš ES išeis Jungtinė Karalystė su į bendrą biudžetą įnešamais milijonais?

Nesakau, kad reikia užmerkti akis, jeigu biudžeto lėšos švaistomos. Ministras neturi savo ratelyje vakaroti už mokesčių mokėtojų pinigus. O taip nutinka todėl, kad vis dažniau mūsų ministrai neatrodo verti ministro portfelio. Lyginu su mūsų laikų ministrais. Tuomet nebūdavo net minties, kad vienos srities ministras kitoje kadencijoje, žiūrėk, gal kitai ministerijai galėtų vadovauti. O dabar, kokį portfelį numes partija, tokį ir čiupsi. Gal tai ir yra didžiausia problema. Jeigu poste būtų kompetentingas žmogus, nereikėtų baimintis, kad jis parsiduos už kavos puodelį.

Trigrašis

„Vakaro žinios“ bandė pasidomėti, ar Lietuvos automobilių kelių direkcija vienintelį kartą ir tik J.Narkevičiaus vakarienę apmokėjo. Teiravomės, kiek tokių atvejų yra buvę ministraujant Rokui Masiuliui ar kitiems politikams. Deja, paaiškėjo, kad „pagal tuo metu galiojusią tvarką identifikuoti asmenis, dalyvavusius tokio pobūdžio renginiuose, nėra galimybės.“