respublika.lt
 

Raumenys policijos vado neišgelbės visas tekstasnuotraukos (45)

2019 spalio mėn. 20 d. 07:00:00
Danas NAGELĖ

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kurio penkerių metų kadencija baigsis lapkričio 11 d., veikiausiai policijai nebevadovaus: Vidaus reikalų ministerija prezidentui Gitanui Nausėdai siūlo raumeningojo pareigūno nebeskirti antrai kadencijai. Pats L.Pernavas „Vakaro žinioms“ tvirtino nematantis jokių priežasčių, kodėl nebegalėtų tęsti darbo, kurį sako gerai atlikęs, tačiau ikiteismininkų profsąjungos tvirtina, kad policijos vadas tik įnešė daugybę sumaišties ir turi būti pakeistas.

×
nuotr. 8 nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Stasio Žumbio nuotr.

 

Dekreto projekte, kurį Ritos Tamašunienės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija šalies vadovui siūlys pasirašyti, teigiama, kad L.Pernavą reikia atleisti, nes baigėsi jo kadencija. Jokie įstatymai nedraudžia policijos vadovą skirti antrai kadencijai, tačiau veikiausiai to nebus. Pats L.Pernavas dar šį pavasarį socialiniuose tinkluose pareiškė: „Aš nematau, kodėl aš negalėčiau dirbti antros kadencijos, tikrai turiu idėjų, minčių, turiu gerą komandą ir, manau, kad jei bus galimybė, aš tikrai tas savo mintis ir tikslus įgyvendinsiu.“ Pareigūnų profsąjungos kone nuo L.Pernavo kadencijos pradžios kritikavo jo darbo metodus, pradėtas reformas, nuolatines komandiruotes, kurioms esą nuo 2016-ųjų iki šių metų pavasario išleista 125 tūkst. eurų, taip pat anglų kalbos mokymąsi darbo metu (kursus jis pradėjo lankyti šių metų sausį ir mokėsi iki gegužės 10-osios, pamokos trukdavo nuo 8 val. 30 min. iki 14 val. 30 min., - aut. past.).

- Dar pavasarį išreiškėte viltį, kad dirbsite antrą kadenciją, o dabar jau siūloma jūsų antrai kadencijai neskirti. Kodėl? Kažkokia juoda katė perbėgo tarp jūsų ir naujosios vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lino PERNAVO.

- Aš nesakiau, kad sieksiu antros kadencijos. Aš sakiau nematantis priežasčių, kodėl negaliu dirbti antrą kadenciją. Tačiau jau užimdamas postą žinojau, kad ateinu vienai kadencijai. Kodėl nesu siūlomas antrai kadencijai? Aš tokių dalykų nesvarstau. Esu davęs priesaiką valstybei ir dirbsiu ten, kur reikės. Jei valstybei reikės, aš dirbsiu. Galbūt kitoje vietoje. Tačiau jokios tragedijos nematau, nes daugiau nei pusę savo gyvenimo atidaviau policijos sistemai. Man yra 43 metai, o sistemoje dirbu 26 metus.

- Kur galvojate dirbti, jei prarasite postą?

- Mano pagrindinis galvojimas dabar yra pabaigti, ką pradėjau. Užimdamas vienas pareigas aš niekada negalvoju, ką dirbsiu po to. Tai trukdytų susikoncentruoti į dirbamą darbą.

- Siūloma jūsų nebeskirti antrai kadencijai. Gal esate kokių nors priekaištų sulaukęs iš ministrės ar premjero?


- Jokių. Taip, aš savo poziciją visada turėdavau, visada išsakydavau, tačiau tai yra darbiniai dalykai. Pavyzdžiui, aš visada sakydavau, kad policija turi būti asignavimų valdytoja, o dabar mūsų asignavimų valdytoja tikriausiai bus Vidaus reikalų ministerija. Bet tas pozicijų nesutapimas nereiškia, kad buvo priekaištų. Klausimas, kodėl nesu skiriamas antrai kadencijai, turi būti skirtas ne man.

- Ar jau baigėte plačiai pagarsėjusius anglų kalbos kursus?

- Seniai baigiau. O jei klausite, ar susikalbu angliškai, tai taip. Ar galėčiau kalbėti geriau? Aišku, galėčiau. Kalba yra toks dalykas, kurį reikia vartoti. Būna susitikimų Lietuvoje, būna komandiruočių, tikrai susišneku be vertėjų. Esu skaitęs pranešimus ir Europole, ir Jungtinėse Tautose.

- Profsąjungos priekaištavo, kad, darbo metu lankydamas kursus, apleidote savo pareigas.

- Aš visada sakiau, kad visi visą gyvenimą turime tobulintis ir tobulėti. Ir kalbu ne tik apie anglų kalbą ar generalinį komisarą. Jei mes nustosime tobulėti, tada greitai „kažkur nukrisime“. Su tokia profsąjungų pozicija niekada nesutiksiu. Aš visada, kad ir kur būčiau, skatinau ir skatinsiu mokytis. Ir dar turiu akcentuoti, kad mano kursai nebuvo išskirtiniai kursai generaliniam komisarui. Kursai organizuojami gal 10 metų. Ne tik policininkams, bet ir ugniagesiams bei visiems kitiems, juos organizuoja Karo akademija pagal sutartį su Vidaus reikalų ministerija.

Aš ten patekau tik iš trečio karto, tiksliau, buvau išleistas tik iš trečio karto. Patekau išlaikęs egzaminą kaip kiekvienas kitas, ėjęs į kursus. Juos sėkmingai baigiau, gavau pažymėjimą, atitinku antrą lygį iš trijų. Tas problemos kėlimas dėl anglų kalbos yra visiškas absurdas.

- Kodėl mokytis reikėjo būtent darbo metu, o ne po darbo?

- Jei profsąjungos sako, kad dėl to apleidau pareigas, tegul man konkrečiai įvardina, kada nepakėliau ragelio, kada nesusitikau, į kurį elektroninį laišką neatsakiau. Jei bent vieną atvejį įvardintų, aš iškelčiau rankas. Jei neįvardina, tai yra pigus populizmas, populiarumo siekimais pigiais metodais.

Visai kas kita būtų, jei profsąjungos turėtų argumentų: kai jūs mokotės anglų kalbos, mes kviečiame į susitikimus, o jūs neateinate, mes rašome laiškus - jūs neatsakote, mes skambiname - jūs nekeliate ragelio. Kai kas sakė, kad ir mano sportas kenkia darbui, jog turiu daugiau raumenų nei smegenų. Neįdomūs man tokie absurdai, aš į tai nekreipiu dėmesio, o kartais man net gaila taip kalbančių žmonių.

- Gal domėjotės, kaip pasikeitė nusikalstamumas bei nusikaltimų išaiškinimas per jūsų kadenciją?

- Nusikalstamumas sumažėjo, o nusikaltimų išaiškinimas didesnis. Tačiau nusikaltimų skaičių lemia ne vien policijos darbas. Tiksliau, jį policijos darbas lemia labai mažai. Tai daugiau lemia socialiniai, demografiniai, ekonominiai faktoriai. Be to, kodėl nusikaltimų skaičius taip svyruoja? Nes vienos veikos dekriminalizuojamos, o kitos - kriminalizuojamos.

Pavyzdžiui, anksčiau smurtas artimoje aplinkoje nebuvo nusikaltimas, dabar - jau nusikaltimas. Vairavimas išgėrus anksčiau buvo administracinis teisės nusižengimas, dabar - nusikalstama veika, per metus turime 5 tūkst. tokių atvejų. Todėl, norint lyginti, reikia visa tai įvertinti.

- Kokius svarbiausius teigiamus pokyčius policijoje per savo kadenciją įvardintumėte?

- 10 metų gyventojai nepriklausomose apklausose nuolat akcentuodavo, kad nori matyti daugiau policininkų gatvėse. Iš esmės dabar jų yra beveik dukart daugiau. Antras dalykas - greitesnis atvykimas į įvykius. Dabar atvykstame beveik trečdaliu greičiau, kas yra labai svarbu. Trečias dalykas - skiriame didesnį dėmesį nukentėjusiems, bet tai yra natūralu: kai mūsų gatvėse yra daugiau, kai policininkai yra labiau motyvuoti, geriau aprūpinti, mes turime daugiau laiko skirti nukentėjusiems. Sakiau, kad didinsime algas pareigūnams. Jos dabar beveik dukart didesnės.

Tiesa, pradedančiam policininkui  beveik dukart didesnės, kitiems didesnės: kam 10, kam 20 ar 30 proc., dėl to niekas nebesiginčija. Aprūpinimas irgi akivaizdus. Visi matome, kokie yra automobiliai, uniformos. Svarbus dalykas yra ir policininko profesijos prestižo didinimas. Turime Lietuvos policijos mokyklą, į kurią šiemet priėmėme 100 kursantų, o norinčių buvo 500. Raskite dar nors vieną kitą profesinę mokyklą ar kolegiją, kur būtų 5 į vieną vietą. O kažkada būdavo, kad nesurinkdavome tiek norinčių studijuoti, kiek reikėdavo. Bet aš nuopelnų neprisiimu, buvau tik komandos lyderis, kuris patarė, pasakė ir netrukdė. Dirbo visa komanda, reikia padėkoti visiems, pradedant nuo pirminės grandies pareigūnų.

- O kokių nors priekaištų sau turite?

- Didelių neturiu. Na, nebent kai buvo kalbama apie Viešosios ir Kriminalinės policijų reformą, tai viena policija sakė, kad ji naikinama, kita - kad ji. O iš principo tebuvo pakeistas veiklos organizavimas. Sau priekaištauju, kad reikėjo kitokį pavadinimą parašyti, bet nepagalvojau, kad dėl pavadinimo gali kilti tiek įtampos.

Situaciją komentuoja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras BANELIS:

Nėra jokios paslapties, kas policijoje dėjosi po L.Pernavo paskyrimo, kokios neigiamos buvo politikų, pareigūnų nuomonės ir vertinimai, kaip pradėtas reformas kritikavo tuometinis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, ką kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Naujoji ministrė R.Tamašunienė tik atlieka formalumus. Ji tik atėjusi į postą pasakė, kad apie policiją geriausiai žino premjeras, tai jis ir spręs. O premjero nuomonė aiški. Tačiau formalų veiksmą (pateikti projektą dėl generalinio komisaro) turi atlikti ministrė. Ji ir atlieka, todėl teikia siūlymą dėl L.Pernavo neskyrimo antrai kadencijai. Būtų labai keista, jei būtų kitaip, visus penkerius metus buvo einama to link.

Profsąjungos visus penkerius metus kėlė problemas. L.Pernavui tapus generaliniu komisaru, policija pradėjo eiti tokiu keliu, kad atsikratė keliais tūkstančiais pareigūnų, o sutaupytų algų sąskaita pirko prekes, paslaugas, automobilius ir t.t. Ir apvertė aukštyn kojomis visą policijos veiklą. Jei anksčiau darbo organizavimas buvo normalus, tai dabar policija yra didžiulis patrulių būrys, lakstantis į iškvietimus. Pakeista veiklos filosofija išprovokavo reakciją ir tokius rezultatus, kokius matome. Tačiau į pareigūnų ir politikų kritiką policijos vadovybė žiūrėjo pro pirštus, policijos bendruomenė visiškai nebuvo įtraukta į diskusijas dėl permainų, tik būdavo pasakoma: darysime taip ir taip. Arba sakydavo: jei nedarysime reformos, policijai reikės dešimčių milijonų eurų. O kadangi jų niekas neduos - reformos būtinos.

Kas gali pakeisti L.Pernavą? Viešai kalbama, kad tarp kandidatų yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla, kiti minėjo Kęstutį Lančinską, buvusį Vilniaus apskrities VPK vadovą, neseniai grįžusį iš misijos Ukrainoje. Abu šie žmonės tikrai yra patyrę, ir vienas ir kitas turi patirties tiek policijoje, tiek vadovaujamose pareigose. Tačiau spręs politikai, o ne pareigūnai.

VŽ trigrašis

Jei tikėtume pačios policijos pateikiamais skaičiais, situacija nuo 2014-ųjų pabaigos, kai L.Pernavas tapo generaliniu komisaru, ryškiai pasikeitė į gerąją pusę. Bent jau nusikalstamumas smarkiai sumažėjo, o nusikaltimų išaiškinimas pagerėjo. Pirmą reiškinį galima paaiškinti dvejopai: arba nusikaltėliai užsikrėtė L.Pernavo pavyzdžiu ir vietoj to, kad dirbtų savo tiesioginį „darbą“, „darbo“ metu pradėjo pumpuoti raumenis ir mokytis anglų kalbos. Arba paprasčiausiai emigravo. Tiesa, profsąjungų atstovai dar šių metų pradžioje išsakė kritiką dėl policijos skelbiamo mažėjančio nusikalstamumo. Jie teigia, kad kai kurie nusikaltimai paprasčiausiai nėra registruoti, klastojamas reagavimo į įvykius laikas.

Antrą reiškinį galima paaiškinti tuo, kad dabar nusikaltimais laikomas ir smurtas artimoje šeimoje, vairavimas smarkiai apgirtus, ko nebuvo anksčiau. Turbūt niekam nekelia abejonių, kad tokius nusikaltimus žymiai lengviau išaiškinti, todėl ir statistika šovė į viršų.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (45)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KINIJA: šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m., Kinijos užsienio prekybos apimtys, remiantis oficialiais duomenimis, ir toliau traukėsi; tuo metu JAV toliau vykdo prekybos karą.
  • GAISRAS: ankstų sekmadienio rytą Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, atvira liepsna degė pastato stogas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar Seimui reikėtų parduoti savo viešbutį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek ketinate išleisti šventinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +3 C

+3 +5 C

 

+1 +3 C

+4 +5 C

+6 +7 C

 

+4 +5 C

2-8 m/s

1-6 m/s

 

0-5 m/s