Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), trečiadienį pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, galėjo būti klaidinamas. Anot jo, nėra duomenų, kad šie asmenys galėjo būti atsidūrę Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1 nuotr.
„Teismas greičiausiai buvo klaidinamas, nes pagal teismo sprendimą buvo deklaruojama, kad neteisėti migrantai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad jie yra Ignalinos rajone. Šiandien rytą sakiau, kad objektyvių duomenų apie tai, jog jie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, mes neturėjome. Mano žodžiai pasitvirtino – jie tikrai nebuvo atvykę į Lietuvos teritoriją. Ar jie bandė atvykti, man sunku šiuo metu pasakyti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė VSAT vadas.
Jis pakartojo, kad prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos pusės ketvirtadienį atėję migrantai iš Afganistano nebus į šalies teritoriją įleisti neteisėtu būdu. Anot R. Liubajevo, pareigūnai šiuos asmenis ketvirtadienį sulaikė Puškų užkardoje.
„Jie nebuvo įleisti į Lietuvos teritoriją, šiuo metu jie yra Baltarusijos teritorijoje“, – sakė R. Liubajevas, kartu pažymėdamas, kad šiuo metu penki EŽTT sprendimą rankose turintys afganistaniečiai pasitraukė į Baltarusijos teritorijos gilumą.
Visgi VSAT vadas akcentavo, kad afganistaniečiai turi galimybę patekti į Lietuvą – tereikia tą daryti įstatymų nustatytu būdu, pasienio kontrolės punkte.
„Migrantams buvo pateikta informacija jų suprantama kalba, kad jie turi galimybę teisėtai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją prašyti prieglobsčio“, – sakė R. Liubajevas.
EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją 2021 metų rugpjūčio mėn. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Vyriausybės atstovės EŽTT Karolinos Bubnytės-Širmenės teigimu, EŽTT sprendimas Lietuvos tikrai neįpareigoja minėtų asmenų įsileisti į Lietuvos teritoriją. Ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje ji sakė, kad EŽTT byloje minimiems afganistaniečiams tereikia prieglobsčio prašymus pateikti Lietuvos nustatyta tvarka.
„Jei jie atvyktų pagal Lietuvos Respublikos nustatytą tvarką, eitų per pasienio punktą ir pateiktų prieglobsčio prašymus taip, kaip numatyta, jiems negresia joks grąžinimas. Automatiškai būtų įvykdytos laikinos apsaugos priemonės. Man kyla klausimas, kodėl pareiškėjo advokatė jiems to nepatarė padaryti“, – stebėjosi Vyriausybės atstovė EŽTT.
„Nereikėtų pūsti didelio burbulo, nes mes ir be EŽTT raginimo tikrai užtikrintume tų asmenų, kurie yra potencialūs prieglobsčio prašytojai, teises, užtikrintume negrąžinimo principo įgyvendinimą. Tai perteklinis įpareigojimas“, – pridūrė ji.
|
||||||||||||||||||||||||||
Dienos klausimasAr prieš suteikiant V.Landsbergiui valstybės vadovo statusą reikia tyrimo dėl galimų ryšių su KGB?
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
