Premjeras Andrius Kubilius žada, kad mažų miestelių ir kaimų gyventojai netrukus pasijus tarsi gyventų sostinėje. Tam Vyriausybės patvirtintoje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programoje 2011-2013 m. numatytas visas milijardas litų. Tačiau iki šiol ekonomiškai atsiliekantiems regionams skirti pinigai jų gyventojų vargų nesumažino.
Įstrigusi strategija
Premjeras giriasi per trejus metus padaryti tai, ko per 20 nepriklausomybės metų nepavyko nė vienai valdančiajai daugumai.
Dar 2005-aisiais Vyriausybė pripažino, kad kylant ekonomikai socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų nemažėja. Todėl priėmė Regioninės politikos iki 2013 m. strategiją. Joje prirašyta daugybė priemonių, kurios turėjo atsilikusius regionus priartinti prie ekonomiškai stipresnių: plėtoti transporto, inžinerinę infrastruktūrą, steigti inovacinius ir technologinius parkus, plėtoti konsultacijas ir finansinę paramą smulkiojo verslo plėtrai ir t.t.
Tačiau tik po 2 metų - 2007-aisiais, atsižvelgiant į nedarbo lygį ir socialinių pašalpų gavėjų skaičių sudarytas probleminių teritorijų sąrašas: Akmenės, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajono savivaldybės.
Etatais pasirūpinta, ataskaita - ne
Buvo patvirtinta 2007-2010 m. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa. Skelbiama, kad iki 2010 m. lapkričio mėn. programos priemonėms įgyvendinti skirta beveik 1,3 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramos, finansuojami 1002 projektai. Tačiau ataskaitos, kokie projektai jau įgyvendinti, kaip jie prisidėjo gerinant gyvenimą probleminiuose regionuose, Vyriausybė negavo.
Už regionų politikos įgyvendinimą buvo atsakingos apskričių viršininkų administracijos. Kaip žinoma, ši administracinė struktūra pernai liepą buvo panaikinta. Regioninės politikos planuotojai ir vykdytojai persikėlė į Vidaus reikalų ministeriją - čia įsteigtas naujas departamentas, kuriame yra 40 etatų.
Regioninės plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Sergejus Krišpinovičius “Respublikai” aiškino, kad kol iš atskirų ministerijų negautos ataskaitos, kiek ES paramos jos skyrė savivaldybių vykdomiems projektams, tol neįmanoma įvertinti, kokį efektą davė 2007-2010 m. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programa.
Darbus skubina dėl rinkimų
Jis taip pat patikslino, kad 1,3 mlrd. litų buvo išdalyta ne vien 16-ai atsiliekančių savivaldybių, bet ir kitų savivaldybių projektams.
“Lėšos buvo skirtos ne tik probleminėms teritorijoms, bet ir regioninės plėtros centrams, ir kaimo diversifikavimo projektams, ir keliams, ir daugiabučiams renovuoti. Yra ir “minkštų” projektų - mokymai, teritorijų bendrųjų ir plėtros planų rengimas”, - dėstė S.Krišpinovičius.
Anot jo, iš numatomo naujo milijardo litų atsiliekančioms savivaldybėms ketinama skirti apie 100 mln. litų.
“Mus kaltina, kad per vėlai pajudėjo programa, bet reikėjo suderinti teisinę bazę, - teisinosi departamento atstovas. - Dabar kai kuriuos darbus spartiname, nes prieš savivaldos rinkimus politikai nori “pasirodyti”. Kita vertus, norėtųsi rinkimų palaukti - o gal kita valdžia turės naujų idėjų?”
Nulinis efektas
Kol 40 Regioninės politikos departamento klerkų laukia ataskaitų iš ministerijų, “Swedbank” analitikai, remdamiesi Statistikos departamento duomenimis, pateikė gyvenimo kokybės atskirose savivaldybėse skirtumų apžvalgą.
Iš apžvalgos aiškiai matyti, kad, nepaisant milijardinės injekcijos, dar 2007 m. nustatyti probleminiai regionai tokie ir liko, be to, į skurdą įklimpo ir kiti.
Pavyzdžiui, nedarbas Ignalinos, Akmenės, Mažeikių rajonuose tebėra didžiausias Lietuvoje, o Mažeikiuose 2010 m. bedarbių netgi daugiau nei prieš 4 metus.
Socialinių pašalpų daugiausiai tenka Akmenės, Joniškio, Ignalinos, Šalčininkų probleminių rajonų gyventojams. Pagal šį rodiklį juos pasivijo jau ir Šilalė, Raseiniai, Anykščiai. Panašu, kad visa Lietuva virsta problemine teritorija.
- Kada klestėjimo metas ateis į dar 2007 m. atsilikusiu regionu pripažintus Mažeikius? - teiravosi “Respublika” šio rajono mero Vilhelmo DŽIUGELIO.
- Manau, šiemet Mažeikių vaizdas keisis iš esmės. Norėjosi, kad tai įvyktų anksčiau, bet 2007 m. ta regionų programa buvo palaidota. Realiai į darbus kibome tik pernai. Pas mus suplanuota renovuoti 41 daugiabutį, tam skirti 39 mln. litų. Bet dėl biurokratinių dalykų ilgai buvome įstrigę. Ir žmones buvo sunku įkalbėti, nors realiai, kadangi esame probleminė teritorija, prie renovacijos jiems reikia prisidėti tik 15 proc. Savivaldybė net garantijas už gyventojų paskolas bankams suteikė.
- Ar pagal gyvenimo kokybę provincijai toli iki sostinės?
- Viešąsias erdves irgi pradedame tvarkyti - rekonstruojama pagrindinė senamiesčio gatvė, 4 parkai, netrukus imsimės miesto stadiono, bus sutvarkytas skveras, poilsio zonos.
- O nedarbas dėl to sumažės?
- Statybinės organizacijos jau priima atgal žmones, kuriuos prieš kelerius metus atleido. Bet atsiranda kita problema - žmonės nenori dirbti. Nors atlyginimai ir siekia apie 2 tūkst. litų, jie apskaičiuoja, kad panašiai išeina sudėjus visas socialines pašalpas. Ne paslaptis, daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų išvažiavo į užsienį.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
