respublika.lt

Pripučiamos ligoninės vietoj tikrų (42)

2020 spalio 24 13:00:48
Olava STRIKULIENĖ

Vyriausybė, ruošdamasi antrajai Covid-19 pandemijos bangai, skyrė 1,16 mln. eurų, kad už juos būtų nupirkta apie 70 palapinių-ligoninių. Ar būtų prireikę tų pripučiamų tikros ligoninės maketų, jei sveikatos reforma nebūtų nususinusi šalies gydymo įstaigų?

×
nuotr. 6 nuotr.
Pripučiamos ligoninės vietoj tikrų. Stasio Žumbio nuotr.

 

Pripučiamas palapines-laikinąsias ligonines patikėta įsigyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), pavaldžiam Vidaus reikalų ministerijai. Įsakius ekstremalių situacijų valdymo vadovui, palapinės būtų per naktį pripučiamos ir pastatomos tose vietose, kur bus įsiplieskę patys didžiausi koronaviruso infekcijos židiniai. Tokiose ligoninėse bus stacionarus apšildymas, apšvietimas, medicininė įranga. Stovės lovos, miegmaišiai, spintelės. Infekuotiesiems bus suteikta visa būtina medicininė pagalba. Palapinėse vienu metu būtų galima paguldyti iki 200 ligonių. Didžiausių palapinių plotas - 60 kv. m.

Reformų nususinta sveikatos apsauga

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais dešimčiai tūkstančių gyventojų ligoninėse teko 72,7 lovos, o 2018 metais - 64,5 lovos. Aiški lovų mažėjimo tendencija. Tačiau Lietuva vis dar turėjo bene didžiausią lovų skaičių Europos Sąjungoje. Ekspertai ragino lovų skaičių susimažinti. 2010 metais vienam praktikuojančiam gydytojui tekdavo 271,3 paciento, o 2018 metais - 216,9 paciento. Vėlgi mažėjimas, nors Lietuvos populiacija ne jaunėja, bet sensta. Tad daugiau ir serga. Tiesa, stacionarinių lovų ir medikų skaičius dar negarantuoja jų prieinamumo bei tolygaus pasiskirstymo. 2018 m. Statistikos departamento duomenimis, dešimčiai tūkstančių gyventojų teko 46 praktikuojantys gydytojai, 10 odontologų ir 81 praktikuojantis slaugytojas. Lietuva savo ataskaitoje, pateiktoje Europos Komisijai, gyrėsi, kad šalyje yra 63 bendrosios ligoninės ir jų pasiekiamumas yra geras.

Nejaugi? Pernai 8 proc. šalies gyventojų pareiškė, kad negalėjo pasinaudoti gydymo paslauga, nes ji buvo per brangi. 5,2 proc. negalėjo nusipirkti gydytojo išrašytų, bet paciento kišenei per brangių vaistų. 15,5 proc. gyventojų norėjo, bet negalėjo pasigydyti dantų, nes odontologų paslaugos jiems irgi buvo per brangios. Tiesa, jei pacientas nori pasiekti tik ligoninės pastatą, tada pasiekiamumas neblogas. Iš kaimo iki rajono centro gali būti ir 10 km, ir daugiau. Bet jei provincijoje, pvz., Pakruojo rajone gyvenančiam žmogui prireikia chirurgo, Pakruojo ligoninėje jo neras. Čia dirba tik terapeutai ir pediatrai. Pakruojiečiui teks vykti į Pasvalį.

Sveikatos reforma provincijos ligonines tiek nususino, kad vienuolikoje dirba tik terapeutai ir pediatrai. Trijose likę tik terapeutai. Tad kuriems galams tos pripučiamos palapinės-ligoninės? Koronavirusu infekuotus pacientus būtų galima guldyti neva perteklinėse ligoninių lovose. Sustačius tas neva perteklines lovas atskirose patalpose.

Kuo mažiau lovų, tuo daugiau mirčių?

Stacionarinio gydymo lovų skaičius buvo mažinamas visoje ES. Statistikoje yra „išvengiamos hospitalizacijos" terminas. Procentais apskaičiuojama, kiek ligonių buvo galima neguldyti į stacionarą, jei jiems laiku būtų suteiktas ambulatorinis gydymas. Taip buvo siekiama pagrįsti, kad lovų skaičius ligoninėse per didelis. Sumažinti tą skaičių dėl ekonominio efekto. Tik neaišku, ar dėl medicininio. Šalys, mažindamos lovų skaičių, tiesiog pradėjo lenktyniauti. Visoje ES, anot Eurostat, tik 8 proc. pacientų buvo galima neguldyti į stacionarą. Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje - 10 proc., Italijoje - 11 proc., o Vokietijoje ir Lietuvoje - atitinkamai 19 proc. ir 20 proc. O kokia buvo šio taupymo medicininė nauda - atskleidė koronavirusas. Prasidėjus pandemijai labiausiai lovų skaičių susimažinusios sveikatos apsaugos sistemos pirmosios pritrūko vietų, kur gydyti užsikrėtusius. Taip atsitiko Italijai, Ispanijai ir t.t. Būtent ten teko statyti laikinąsias ligonines. O šit Vokietija ir Lietuva stacionarines lovas taupė mažiausiai. Todėl 83 milijonus gyventojų turinčioje Vokietijoje nuo pandemijos pradžios mirė tik 9716 infekuotųjų, o „taupesnėje" Prancūzijoje nuo koronaviruso jau mirė 33 037 gyventojai. Nors Prancūzijoje gyvena tik 69 milijonai žmonių. Daug mažiau nei Vokietijoje.

Raseinių rajono Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Liudas Kavaliauskas, paklaustas, kaip vertina pripučiamų ligoninių statybas, atsakė klausimu:

„O kam tų palapinių-ligoninių reikia? Aišku, kad nereikia! Žiema artėja, ką tos palapinės išspręs? 70 palapinių - baisus skaičius. Ką į jas guldysime? Ar galit atsakyti? Negalit? Aš apie tai ir šneku. Reikia pirma susiskaičiuoti, kiek mums tų lovų iš tikrųjų reikia."

Bet gal ligoninėse jau neliko vietų? Lovų skaičius jau tiek optimizuotas, kad ir be koronaviruso su lovomis striuka?

„Yra normalių ligoninių, kur yra vietų, - nuramino Ariogalos pirminio sveikatos priežiūros centro vadovas. - Lietuvoje absoliuti dauguma perserga Covid-19 infekcija besimptome forma arba turi lengvus simptomus. Yra tų vietų, kur sergančius paguldyti ir be palapinių. Pavyzdžiui, mūsų rajone, Blinstrubiškių senelių globos namuose infekuotų žmonių gydymui galima paskirti vieną pastato aukštą. Galima čia įsteigti laikiną infekcinę ligoninę. Duokite įrangos, medikų ir tegul gydo. Daugiausia žmonių serga senelių namuose. Ten ir steikite laikinas ligonines. Ar pagalvojo, kas tose palapinėse dirbs? Kur ras laisvų medikų? Mano vadovaujamame centre nė vieno žmogaus negalėčiau į palapinę komandiruoti. Darbo grafikas ir taip itin įtemptas, kiekvieną rytą galvoju, ar visi į darbą ateis. Jei į palapines atiduosime ligoninių medikus, tai kas ligoninėse dirbs? Reikia spręsti ir organizacinius klausimus. Koks palapinėse bus apšildymas, kaip prijungs prie tinklų kanalizaciją, vandenį, kaip bus tiekiamas deguonis?"

Tai kodėl jas vis dėl to perka?

„Tos palapinės - tai tik geras būdas valdžiai šios kadencijos pabaigoje pinigus įsisavinti, - kirste nukirto L.Kavaliauskas, - Geriau medikams - gydytojų, slaugytojų atlyginimams tuos pinigus atiduotų. Bet gal tai paskutiniai pinigai dabartinei valdžiai įsisavinti. Kas žino, kas bus po antro rinkimų į Seimą turo, o toliau - kaip Dievas duos. Gal Dievas jau neduos."

Situaciją komentuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono meras Skirmantas MOCKEVIČIUS:

Į šį klausimą (palapinių-ligoninių pirkimą, - aut. past.) turime žiūrėti plačiau. Pavyzdžiui, kur per tam tikrą krizę skubiai apgyvendinti žmones kitose nei jų gyvenamoji vieta patalpose. Šios ilgalaikės palapinės gali būti naudojamos ne tik kaip ligoninės, bet ir pastogės netekus. Ypač žiemos metu. Jos spręstų ir civilinės saugos klausimus. Todėl ir perka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tad, pirma, reikia tokių palapinių turėti. Antra - mokėti jas išskleisti. Trečia - mokėti jose vykdyti veiklas. Esant reikalui, šias palapines bus galima panaudoti įvairiems tikslams. Medikų, dirbančių palapinėse, nemanau, kad pritrūksime. Į Jurbarką ir iš Kauno medikai atvažiuoja. Čia tik darbo organizavimo klausimas. Pavyzdžiui, jei ligoninėje dėl infekcijos užteršti tam tikri skyriai, o medikai neužkrėsti, galima patalpas uždaryti, dezinfekuoti, o ligoninės skyrius laikinai įkurti švariose palapinėse. Į tai kaip Jurbarko rajono meras ir Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas žiūriu teigiamai. Palapinės mums pravers ne tik pandemijų, bet ir kitų stichinių nelaimių metu.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (42)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Kokiu būdu naudositės Galimybių pasu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Didysis šeimų maršas jau šeštadienį. Ar dalyvausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų
2. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
3. „MARŠ, MARŠ, TRA-TA-TA!“
4. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
5. ŠEIMOS GYNIMO MARŠAS - LIETUVOS ŠANSAS AR KVAILIŲ VILTIS?
6. Bažnyčia stos mūru už šeimą
7. Vitas Tomkus: PIRMYN VERGAI NUŽEMINTIEJI, ATSTUMTIEJI, NUSKRIAUSTIEJI IR NUTEISTIEJI!
8. Arvydas JUOZAITIS: „Palaikau šeimos žygį. Reikia, kad jis būtų“
9. Goda JUOCEVIČIŪTĖ: Sveiki žmonės – kaip raupsuotieji
10. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
11. DIDŽIOJI IŠPAŽINTIS
12. Vitas Tomkus: NE TAU, MARTYNAI, MĖLYNAS DANGUS!!!
13. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
14. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
15. Audrius BUTKEVIČIUS: Kam Dievas siunčia karvelį?
16. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
17. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
18. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
19. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
20. Vitas TOMKUS: „Musė maišė, musė maišė, uodas vandens nešė!“
21. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
22. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
23. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
24. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
25. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+6 +15 C

+10 +15 C

 

+7 +15 C

+12 +22 C

+16 +20 C

 

+14 +19 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos