respublika.lt

Priekaištai dėl naikinamų miškų

(0)
Publikuota: 2019 balandžio 26 07:09:38, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika neslepia, kad išgirtoji miškų reforma miškų neapsaugojo nuo chaotiško kirtimo. Stasio Žumbio nuotr.

Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai vakar Seimo socialdemokratų frakcijoje teko aiškintis, kodėl net ir po urėdijų reformos, kurią valdantieji vadina itin sėkminga, masiškai kertami miškai. Net ir saugomose teritorijose. Beje, Konstitucinis Teismas reformą pripažino antikonstituciška, tačiau valdantieji ją vis tiek toliau stums.

 

KT paskelbus, kad Miškų įstatymo pataisos Seime buvo priimtos prieštaraujant Konstitucijai, Seimo socialdemokratų partijos frakcija vakar „ant kilimėlio“ išsikvietė naująjį aplinkos ministrą K.Mažeiką.

„Norime, kad aplinkos ministras pasakytų savo viziją, ką ketina daryti su pradėta miškų reforma. Juo labiau kad K.Mažeika, būdamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, buvo vienas iš reformos iniciatorių“, - prieš posėdį sakė frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.

Socialdemokratai su ministru kalbėjosi apie pradėtos Miškų reformos trūkumus, taip pat - apie plynų kirtimų uždraudimą miškuose.

„Vakaro žinios“ primena, kad premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas KT sprendimą dėl Miškų įstatymo pataisų, teigė, jog reforma jau yra įvykusi ir kitokia nebus. KT sprendimas, anot jo, yra diskutuotinas. Tačiau, pasak S.Skvernelio, sprendimas susijęs tik su reformos priėmimo procedūra, o ne turiniu, todėl nesibaimina pakartotinio balsavimo ir tikisi, kad reforma bus priimta iš naujo, tik šįkart be procedūrinių pažeidimų.

KT savo priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais (esant karo ar nepaprastajai padėčiai, likviduojant stichines nelaimes ir panašiai), o Miškų įstatymas prastumtas skubiai, nors nebuvo nei karo padėties, nei stichinių nelaimių.

J.Sabatauskas „Vakaro žinioms“ sakė nesuvokiantis
S.Skvernelio tezių, kad jis nesibaimina pakartotinio balsavimo.

„Rodo savo neišmanymą teisėkūroje. Įstatymas yra priimtas. KT įstatymą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Konstituciją, bet koks teisės aktas, kurį KT pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, nebegali būti taikomas. Taškas. Dabar teisės sistemoje atsirado spraga. Norint pataisyti įstatymą, reikia registruoti projektą, kuris turi pereiti visas stadijas: pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Ką reiškia perbalsavimas? Įstatymas priimtas seniai ir jau virto įstatymu, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Koks gali būti perbalsavimas? Pripažinti KT nutarimą neteisėtu? Seimas neturi tokių galių“, - dėstė J.Sabatauskas.

Tačiau parlamentaras, nors ir yra teisininkas, sakė negalintis pasakyti, ar iki naujo įstatymo priėmimo turi būti grąžinta tvarka, buvusi iki antikonstitucinio įstatymo įsigaliojimo, tai yra, ar turi būti atkurtos panaikintos urėdijos.

„Visiškai neaišku, ką daryti, nes teisinėje sistemoje atsirado spraga“, - konstatavo Seimo narys.

J.Sabatauskas pareiškė, kad urėdijų reforma visiškai neišsprendė opiausių problemų - miškai kaip buvo masiškai kertami, taip ir yra.

„Galbūt pasinaudojant chaosu ketinama iškirsti miškus. Man iš viso keista ministro pozicija. Jis turėtų būti didysis gamtos saugotojas, tačiau, pavyzdžiui, balsavo ir už įstatymą, kad galima būtų keisti miškų paskirtį ir juos kirsti, jei jie trukdo laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. K.Mažeikai labiau tiktų eiti ūkio ministro, kuriam verslas turėtų rūpėti labiau nei miškai, pareigas“, - sakė S.Sabatauskas.

Pats K.Mažeika tikino, kad, nors Miškų įstatymas ir pripažintas antikonstituciniu, urėdijų atkurti tikrai nereikia, KT to daryti neįpareigoja ir urėdijos tikrai nebus atkurtos.

„KT nekalbėjo apie turinį, kalbėjo tik apie procedūras, kurios buvo pažeistos. Jei KT būtų sukritikavęs patį turinį, tada turėtume grįžti į pradinę stadiją“, - tikino K.Mažeika.

Paklaustas, ką socialdemokratams atsakė į jų reikalavimą uždrausti plynus kirtimus ir ar miškų kirtimo suintensyvėjimas kartais nėra susijęs būtent su išgirtąja reforma, ministras atsakymu nustebino.

„Be abejo, tai susiję su reforma“, - neslėpė jis.

Tačiau, pasak ministro, daugybę metų egzistavo chaotiško miškų kirtimo problema, kuri, patvirtinus reformą, iškilo į viešumą.

„Jei nebūtų buvę reformos, miškai vis tiek būtų buvę kertami, tik visuomenė to nežinotų. O dėl plynųjų kirtimų... Taip, mes apie juos kalbame, galvojame, kad juos reikia riboti, ypač saugomose teritorijose. Kartais turi būti paskaičiuota, kad gamtai padaryta žala būtų minimali, bet apie tai turi kalbėti mokslininkai, o ne politikai“, - samprotavo ministras.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s