7 nuotr.Ketvirtadienį Seimui po antrojo svarstymo pritarus kitų metų biudžetui, profsąjungos prie Seimo surengė mitingą, kuriame reikalauja didinti minimalią mėnesio algą, grąžinti buvusią nedarbingumo apmokėjimo tvarką, atkurti pensijas ir parengti nusavintų pensijų grąžinimo tvarką. Į mitingą susirinko daugiau kaip tūkstantis valdžios sprendimais nepatenkintų piliečių.
Profsąjungos pasisako už tai, kad minimali alga būtų keliama 200 litų, iki 1200 litų, nes esą dabartinė minimali alga neskatina ieškoti darbo, o jos dydis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Į mitingą prie parlamento žmonės atėjo su plakatais: "Taip darbo vietų kūrimui", "Taip darbuotojų teisėms", "Už socialinį dialogą" ir t.t. Mitingo šūkis - "Svarbiausia - žmogus. Ar tikrai?"
Lietuvos profsąjungų konfederacijos prezidentas Artūras Černiauskas teigė, kad profsąjungos naujajai Seimo kadencijai leido išdirbti metus, tačiau pamačiusios, kad pokyčių vis tiek nėra, nusprendė mitinguoti.
"Mes pamatėme, kad realiai situacija beveik nepasikeitė. Vienintelis dalykas - sausio 1 d. buvo minimalios algos padidėjimas. Tačiau nei darbo užmokestis, nei socialinės išmokos, nei bedarbio pašalpa nedidėjo. Vienos partijos šūkis buvo "Svarbiausia - žmogus". Ar mes esame tarp tų žmonių, kurie yra svarbiausi? (...) Todėl mes šiandien reikalaujame didinti minimalią algą, sukurti tokią darbo užmokesčio sistemą, kuri būtų įteisinta įstatymuose, kad už nekvalifikuotą darbą būtų mokamas minimalus darbo užmokestis, o už kvalifikuotą - ne. Taip pat reikalaujame atkurti pensijas, paruošti nusavintų pensijų grąžinimo tvarką", - kalbėjo A. Černiauskas.
Profsąjungų konfederacijos pirmininkas metė akmenį į jau seniai valstybės tarnautojų atlyginimus atkurti žadančios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bei kitų valstybės institucijų daržą.
"Vidaus reikalų ministras turėtų prisiminti savo žodžius, kuriais jis žadėjo atstatyti pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetininkų užmokesčių bazinius dydžius. (...) Lygiai taip pat ir Seimo Pirmininkas bei Premjeras žadėjo nedarbingumo mokėjimo tvarkos atstatymą, kad žmonėms nereikėtų sergantiems eiti į darbą, kad jie galėtų sirgti. (...) Deja, mes nieko neturime ir nieko negavome. Jeigu Vyriausybei ir Seimui paprastesnė dialogo forma yra aikštėse, tai mes pasirengę mitinguoti ne vieną kartą, kad tie reikalavimai būtų įgyvendinti", - tikino A. Černiauskas.
Paklausus apie tai, jog kelios profesinės sąjungos žada streikus, A. Černiauskas sakė, kad Lietuvoje tai praktiškai neįmanoma.
"Lietuvoje yra sukurta tokia teisinė bazė, jog visuotiniai streikai yra negalimi. Mūsų šalyje yra uždraustas solidarumo streikas (kai streikuoja kitą visuomenės grupę palaikantys darbuotojai. - ELTA), o be solidarumo streiko visuotinis streikas yra negalimas. Visose ES šalyse yra leidžiami solidarumo streikai. (...) Ir apskritai teisinė bazinė yra tokia, kad streikų paskelbimo procedūra yra viena sunkiausių ES", - sakė jis.
Profesinės sąjungos vis dėlto būtų linkusios derėtis, kad algos didinimui būtų leista pasiruošti, taip pat, kad minimali alga būtų didinama ne visoje Lietuvoje, o tik tam tikruose regionuose. Esą įstatymai leidžia nustatyti, pavyzdžiui, vienokį minimalų darbo užmokestį Vilniuje, kitokį - Klaipėdoje ar bet kurioje kitoje savivaldybėje, taip pat skirtingus darbo užmokesčius taikyti dirbantiems skirtingose srityse - aptarnavimo, gamyboje ir pan.
