Europos Komisijai trečiadienį pateikus pasiūlymą, kad su Baltarusija besiribojančioms Europos Sąjungos valstybėms būtų pratęstas prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laikas, Lietuvos Prezidentūra teigia, kad iš ES institucijų lauktų daugiau iniciatyvų. Kaip teigia prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, ES institucijos turėtų dar aktyviau įsitraukti į Aliaksandro Lukašenkos sukeltos krizės valdymą.
1 nuotr.
„Turime pajudėjimą, pradėta galvoti, kaip būtų galima padėti Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, susiduriančiai su šia situacija. Tai yra pirmoji iniciatyva. Ji dabar nagrinėjama Vidaus reikalų ministerijoje ir kitose institucijose. Ji yra nebloga, tačiau sakyčiau, kad nepakankama. Lauktume dar daugiau“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
„Pratęsti terminą prašymų nagrinėjimams yra tam tikras atokvėpis tarnyboms, kurias užgriuvo tūkstančiai prašymų per labai trumpą laiką. Tai yra žingsnis į priekį, bet norėtume didesnio įsitraukimo į šios krizės valdymą iš Europos Sąjungos institucijų pusės“, – akcentavo ji, primindama Lietuvos siūlytas iniciatyvas sprendžiant dirbtinai sukeltą migracijos krizę.
„Mes Europos Komisijai siūlėme kelis svarbius variantus. Pirmiausia, kad būtų sustiprinta išorinės sienos apsauga. Mūsų galva, tai yra labai svarbus elementas, kadangi esame išorinės ES sienos sergėtojai, kaip ir Latvija, Estija, Suomija ar Lenkija. Taip pat prieglobsčio ir migracijos politika turi būti atitinkamai pakeista, turint mintyje, kad žmonės yra neeiliniai migrantai. Dar vienas aspektas, apie kurį kalbėjome, tai turi būti galvojama apie repatrijavimą tų migrantų, kurie jau atsidūrė ES“, – teigė prezidento patarėja.
Vertindama Europos Komisijos pasiūlymą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį teigė, kad Lietuvos pastangos pakeisti Europos Sąjungos migracijos politiką ir prieglobsčio taisykles taip, kad jos atitiktų dabarties aktualijas, – davė rezultatą.
Minėtas EK pasiūlymas numato, kad valstybės, besiribojančios su Baltarusija ir susiduriančios su organizuota migrantų krize, galėtų pratęsti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką. Tokiu atveju Lietuva, Latvija ir Lenkija turės galimybę prieglobsčio prašymus užregistruoti ne per 3–10 dienų, kaip yra dabar, o per ilgesnį laikotarpį, t. y. per 4 savaites. Spręsdamos dėl prieglobsčio prašymų šios valstybės narės visiems prieglobsčio prašymams, įskaitant apeliacinius skundus, taip pat gali taikyti prieglobsčio procedūrą pasienyje, kurios maksimali trukmė – 16 savaičių, išskyrus atvejus, kai nėra galimybių suteikti tinkamos paramos prašytojams, turintiems ypatingų sveikatos problemų. Taikant šią procedūrą pirmenybė turėtų būti teikiama tinkamai pagrįstiems prašymams ir šeimų bei vaikų teikiamiems prašymams.
 |
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
