„Prezidentas Nacionalinio plėtros banko idėją iškėlė daugiau nei prieš metus ir labai džiaugiasi, kad Vyriausybės programoje atsirado nuostata dėl Nacionalinio plėtros fondo steigimo jau veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų pagrindu", - spaudos konferencijoje teigė ji.

Anot V. Česnulevičiūtės, diskusijos dalyviai sutarė, kad kreditavimo trūkumas Lietuvoje trukdo šalies ekonomikai realizuoti savo potencialą.

„Diskusijoje buvo kalbama, kad tokia institucija labai svarbi Lietuvos verslo kreditavimui. Diskusijos dalyviai iš esmės sutarė, kad verslas susiduria su kreditavimo trūkumu, kuris trukdo mūsų ekonomikai realizuoti savo potencialą ir taip pat greičiau atsigauti po krizės", - sakė V. Česnulevičiūtė.

„Tokia įstaiga turėtų telkti dėmesį būtent į verslo kreditavimą tiek smulkių ir vidutinių įmonių, tiek stambaus verslo, kad pasiektume ekonomikos atsigavimo tikslus, ir kad mūsų ekonomika galėtų sparčiau augti (...). Tokiu būdu prisidėtume tiek prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, tiek prie skaitmeninės ekonomikos plėtros ir kitų valstybei svarbių tikslų", - pridūrė ji.

Prezidento ekonomikos grupės patarėja taip pat pabrėžė, kad Nacionalinis plėtros bankas neturi tapti konkurentu jau veikiantiems rinkos dalyviams.

„Svarbu pabrėžti, kad būsima institucija, fondas ar bankas, veiks kartu su rinka. Tai nebus konkurentas jau veikiantiems rinkos dalyviams, bet užpildys tas spragas, kurios yra akivaizdžiai matomos mūsų finansavimo struktūroje", - tikino V. Česnulevičiūtė.

G. Skaistė: reikėtų padaryti naują galimybių studiją

Finansų ministrė G. Skaistė po Prezidentūroje vykusios diskusijos pabrėžė, kad Nacionalinis plėtros bankas mažmeninių paslaugų teikti neturėtų.

„Toje diskusijoje, kuri vyko praėjusios kadencijos metu dėl Nacionalinio plėtros banko steigimo net buvo kalbama apie mažmeninių paslaugų teikimą, tai natūralu, kad dalis apie paramą verslui mums atrodo teisinga. Kalbant apie mažmenines paslaugas visgi manėme, kad tai daryti netikslinga, konkuruoti su bankais šioje srityje tikrai būtų neefektyvu.

Kalbant apie finansavimo poreikį, tikrai matome, kad smulkiam ir vidutiniam verslui finansų prieinamumas yra gana prastas. Lyginant su kitomis EBPO valstybėms, matome, kad neprieinamumas yra kai kur net 50 proc. didesnis. Norėtųsi tas sąlygas pagerinti", - spaudos konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.

Finansų ministrė teigė matanti poreikį atlikti naują Valstybinio plėtros banko galimybių studiją, esą senoji jau yra pasenusi.

„Manome, kad ta konsolidacija galėtų duoti efektą, bet tam, kad apsispręstume galutinai, manytume, kad reikėtų padaryti naują galimybių studiją, įvertinant dabartinę situaciją. Prieš tai daryta analizė yra ketverių metų senumo, tam tikri atnaujinimai būtų reikalingi. (...) Jeigu pasirodys, kad pagrindiniai dalykai nėra pasikeitę, to atnaujinimo reikėtų minimalaus", - sakė G. Skaistė.

„Šiandien kalbėti apie konkrečius skaičius dar yra sudėtinga", - pridūrė ji.

ELTA primena, kad darbo grupė yra pateikusi tris kryptis, kuriomis Valstybinis plėtros bankas galėtų būti steigiamas.

„Buvo svarstomos kelios alternatyvos. Viena jų - Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Kalba eina apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, INVEGA, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir naujai kuriamą Valstybės investicijų valdymo agentūrą. Kita alternatyva - holdingo steigimas tų pačių agentūrų pagrindu", - kiek anksčiau žurnalistams sakė buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

„Dar viena alternatyva - veikiančio banko įsigijimas arba naujo valstybinio banko sukūrimas", - pridūrė J. Rojaka.

Darbo grupė priėmė sprendimą, kad reikia nuodugnesnės analizės siekiant išrinkti optimalų sprendimą.

Pasak J. Rojakos, brangiausiai kainuotų naujo Valstybinio banko steigimas.

Seimas nutarimu jau buvo Vyriausybę įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Gauti ekspertines išvadas iš Europos Komisijos užtruktų apie metus.

Prezidentūroje tartasi dėl Nacionalinio plėtros banko ar fondo steigimo strategijos ir veiklos prioritetų

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį nuotoliniu būdu dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai". Renginyje kartu su Lietuvos Vyriausybės nariais, verslo atstovais ir finansų sektoriaus ekspertais buvo tariamasi dėl Nacionalinio plėtros banko ar fondo steigimo strategijos ir veiklos prioritetų.

Šalies vadovo pasiūlyto Nacionalinio plėtros banko funkcijas atliekančio Nacionalinio plėtros fondo steigimas yra numatytas naujojoje Vyriausybės programoje. Jo tikslas - sujungti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir juos nukreipti į valstybės prioritetines sritis. Ši finansų institucija, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, padėtų užpildyti rinkos spragas, teikdama finansavimą jaunų inovatyvių įmonių veiklos pradžiai, kredituodama vidutinį ir smulkųjį verslą, vystydama finansines priemones įmonėms, siekiančioms tvaraus augimo ir eksporto plėtros. Ši institucija nekonkuruotų su kitais rinkos dalyviais, o papildytų rinką. Siekiama, kad steigiama institucija konsoliduotų jau veikiančias nacionalines plėtros įstaigas šalyje ir orientuotųsi į verslo finansavimą, neteikdama mažmeninių finansinių paslaugų.

„Naujojoje Vyriausybės programoje numatytas Nacionalinio plėtros fondo steigimas atliepia mano siūlytą Nacionalinio plėtros banko įkūrimo idėją. Šiuo etapu ypač svarbu sutarti, kad institucija pasiektų du pagrindinius tikslus. Pirma, kad Lietuvos verslas - tiek jaunos, tiek jau pažengusios ir stiprios įmonės - turėtų efektyvią prieigą prie finansavimo ir taip prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos potencialo realizavimo, kurtų naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, skatintų investicijas į aukštąsias technologijas. Antra, svarbu, kad institucija taptų stipria finansine organizacija, kuri padėtų plėtoti žaliosios ekonomikos prioritetus, skaitmenizaciją ir prisidėtų prie regionų atskirties mažinimo", - diskusijoje sakė prezidentas ir pabrėžė, kad ši institucija turi būti valdoma profesionaliai, depolitizuotai bei spręsti įsisenėjusią verslo kreditavimo stygiaus problemą šalyje.

G. Nausėda akcentavo, kad valstybinių įstaigų veiklos persidengimas ir konkuravimas tarpusavyje yra žalinga praktika, būdinga ne tik verslo finansavimo, bet ir inovacijų sektoriui. Todėl būtina konsoliduoti net penkių jau veikiančių finansinės plėtros įstaigų funkcijas į vieną stiprų darinį, kuris veiktų efektyviai ir užtikrintų, kad finansavimo paslaugas verslas gautų vienoje vietoje.

Apskritojo stalo diskusijoje gerąja patirtimi dalijosi Prancūzijos plėtros banko „BPI France" vadovas Nicolas Dufourcq, institucijos steigimo įgyvendinimo žingsnius aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Pasaulio banko ekspertas Marius Vismantas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė ir startuolio „TransferGo" įkūrėjas Daumantas Dvilinskas.

Apskritojo stalo diskusija „Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai" yra vienas iš prezidento inicijuojamų renginių, vykstančių po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono darbo vizito Lietuvoje rugsėjo mėnesį, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.