respublika.lt

Prezidentūra įvertino patobulintą biudžetą: mažėja du deficitai

(1)
2021 gruodžio 07 09:07:00
Lukas Juozapaitis, Elta

Prezidento vyr. patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda palankiai vertina kitų metų biudžete numatytas didesnes išlaidas švietimui ir moksliniams tyrimams bei socialinei nelygybei mažinti, taip pat pozityviai įvertino ir 0,2 proc. punkto padidėjusį biudžeto deficitą.

×
nuotr. 1 nuotr.
Prezidentūra. Eltos nuotr.

 

G. Nausėdos patarėjo ekonomikos ir socialinės politikos klausimais teigimu, ypač svarbu, kad 2022 metų biudžete numatytos lėšos pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui, taip pat po projekto patobulinimo Finansų ministerija daugiau lėšų skyrė moksliniams tyrimams. Jis pažymi, kad kitų metų biudžetas bus pirmasis, kuriuo bus įgyvendinamas rugsėjį parlamentinių partijų pasirašytas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo.

„Pokyčiai biudžete, tokie struktūriniai, yra svarbūs, orientuoti į socialinę apsaugą, be abejo, į saugumą – lėšos numatytos sienų apsaugai, didėja lėšos gynybai, tai yra kertiniai dalykai. Taip pat žiūrima ir į pažangesnius dalykus, tokius, kaip moksliniai tyrimai, švietimas. Šiais aspektais biudžeto projektas yra pozityvus“, – teigiamai biudžeto projektą „Žinių radijui“ antradienį įvertino V. Augustinavičius.

V. Augustinavičiaus teigimu, kitų metų šalies finansiniame plane numatytas biudžeto deficitas yra racionalus. Anot G. Nausėdos patarėjo, neigiamas valstybės pajamų ir išlaidų balansas mažės, tačiau jis kitais metais dar gali būti didesnis nei 3 proc., ką iki 2023 metų dar leidžia Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto nuostatos.

„Biudžeto deficitas ir tam tikras ekonomikos skatinimas leidžiamas ES lygmeniu, nes fiskalinė drausmė reglamentuojama ir ES teisės aktais. Kiti metai yra paskutiniai, kada galioja lankstesnės fiskalinės drausmės taisyklės. Dėl to biudžeto deficitą didinti labiau nei šiemet yra ekonomiškai nepagrįsta, jis turi mažėti. Bet, kad jis išlieka tam tikro dydžio, yra racionalus sprendimas“, – sakė jis.

V. Augustinavičius pažymi, kad svarbu kalbėti ne tik apie fiskalinį deficitą, kadangi Lietuvoje vis dar išlieka ir socialinis atotrūkis. Jo nuomone, kitų metų biudžete mažės jie abu.

„Lietuvoje turime du deficitus – vienas yra fiskalinis, kitas yra socialinis, kai trūksta lėšų mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Šiuo atveju turbūt sprendžiami abu dalykai: mažėja socialinis deficitas, didinant pensijas, NPD, minimalų atlyginimą, kompensacijas už šildymą. Iš kitos pusė, mažėja fiskalinis deficitas iki 3,3 proc. Šiuo atveju matome tam tikrą subalansuotumą tarp dviejų lygiagrečiai siekiamų tikslų“, – teigė prezidento patarėjas.

Jis taip pat teigiamai įvertino kitais metais numatytą papildomą finansavimą verslui.

„Vertinant paramą verslui, patobulintame biudžete numatytas papildomas finansavimas verslui, kas taip pat yra pozityvu. Ar to pakaks, matysime kitais metais. Tačiau pagrindinis tikslas – išlaikyti ekonomiką atvirą, kad verslai ir žmonės galėtų užsidirbti, o tuomet paramos poreikis yra mažesnis“, – sakė V. Augustinavičus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Ministrų Kabinetui penktadienį pristatė patikslintą 2022 m. biudžeto projektą. Jame ministerija numato dar kiek augančias išlaidas, gausesnes pajamas ir didėjantį biudžeto deficitą. Jam Vyriausybė pritarė bendru sutarimu.

Ateinančių metų biudžetą Finansų ministerija (FM) tikslina, atsižvelgusi į Seimo narių, komitetų ir komisijų, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, tarptautinių organizacijų sprendimus ir priimtus naujus teisės aktus.

Iš viso ministerija gavo pasiūlymų biudžeto išlaidas išpūsti dar 454 mln. eurų, tačiau išlaidos didės tik 146,1 mln. ir iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų.

Tuo metu pajamas ministerija planuoja dar 0,5 mlrd. eurų didesnes – jos turėtų kilti 521,2 mln. eurų, iki 14,38 mlrd.

Biudžeto deficitas, ministerijos skaičiavimais, didės dar 0,2 proc. punkto – nuo 3,1 proc., iki 3,3 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP).

FM skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 m. dar smuks iki 0,5 proc.

Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP, FM prognozėmis, 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų sumažėti iki 44,4 proc.

Pirminiame biudžeto projekte, kuri Vyriausybė teikė svarstyti Seimui, buvo numatyta, kad valstybės pajamos turėtų siekti 13,86 mlrd. eurų, išlaidos – 16,48 mlrd. eurų.

Kitais metais vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę algą ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“). NPD iki vieno vidutinio darbo užmokesčio uždirbantiems asmenims didės nuo 400 iki 460 eurų.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: Panašu, kad tiesioginių merų rinkimų klausimas į Seimo pavasario sesiją nenusikels ir Seimas antradienio posėdyje svarstys Konstitucijos pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus.
  • STATYBOS: Praėjusių metų sausį-lapkritį Lietuvoje statybos darbų atlikta už 3,2 mlrd. Eur, arba 0,5% mažiau nei per tą patį laikotarpį 2020 m.
  • VIZA: Australijos vyriausybė penktadienį antrąkart panaikino Novakui Džokovičiui, teniso superžvaigždei, išduotą vizą, siekdama deportuoti sportininką, nepasiskiepijusį nuo COVID-19.
  • INFLIACIJA: Infliacija Argentinoje vėl smarkiai išaugo, rodo naujausi oficialūs duomenys.
  • BAUSMĖ: Daugiau kaip penkis dešimtmečius laisvės atėmimo bausmę atliekantis JAV politiko Roberto F. Kennedy žudikas ir toliau lieka už grotų.
  • EKSPORTAS: Gruodžio mėnesį, lyginant su 2020 metų gruodžiu, Kinijos eksporto apimtys didėjo 20,9% ir nežymiai pralenkė „Reuters“ apžvalgininkų prognozuotą 20% didėjimą matuojant JAV doleriais.
  • PAJĖGOS: Vakarų sąjungininkams atsisakant priimti Rusijos reikalavimus šį ketvirtadienį prakalbo apie savo pajėgų galimą dislokavimą Kuboje ir Venesueloje.
  • SEKĖJAI: Realybės šou žvaigždė Kylie Jenner tapo pirmąja moterimi, kurios sekėjų skaičius instagrame viršijo 300 mln.
  • BAUDA: Europos Komisija paskelbė Lenkijai paskutinį įspėjimą pradėti mokėti didžiulę kasdienę baudą už atsisakymą uždaryti milžinišką atvirą anglies kasyklą, ketvirtadienį pranešė atstovas spaudai.
  • GRĖSMĖ: Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad karo grėsmė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar jaučiate, kad turėti žodžio laisvę tampa vis sunkiau?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių šiemet įvykusių įvykių galėtumėte įvardinti kaip „Metų įvykį“?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-5 +3 C

0 +4 C

 

-5 +3 C

-2 +3 C

-2 +2 C

 

-3 +1 C

0-9 m/s

0-15 m/s

 

0-8 m/s