1 nuotr.Prezidentūra akcentuoja, kad Lietuva 2021–2027 metams išsiderėtas lėšas turės panaudoti skaidriai ir tinkamai.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su ministerijų vadovais aptarti 2021–2027 metų Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.
„Prezidentas, kalbėdamas su ministrais, nurodė, kad jo prioritetas yra tai, kad lėšos, kurios yra skirtos ateinantiems ir kitiems metams, būtų tinkamai ir skaidriai panaudotos, kad nebūtų ištaškytos mažos pridėtinės vertės projektams, kad būtų panaudotos vykdant reformas“, – žurnalistams po susitikimo sakė prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.
Ji taip pat akcentavo paslaugų prieinamumą, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.
A. Skaisgirytė priminė, kad tiesioginių išmokų didėjimas padės eiti konvergencijos link, nors „dar lieka kur pasitempti.“
„Baltijos šalys žaidė nevienodomis sąlygomis, todėl tiesioginių išmokų padidėjimas žemės ūkyje (...) leis konverguoti išmokas greičiau. (...) Dar lieka kur pasitempti, tačiau einame teisinga linkme“, – sakė ji.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuva išsiderėjo 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Taip pat Lietuva išsiderėjo didesnes išmokas šalies žemdirbiams. Pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
