„Visų pirma aptarėme viešųjų finansų būklę, ir nėra prielaidų teigti kitaip nei buvo patvirtinta biudžeto projekte dėl planuojamo deficito ir rodiklių šiemet. Situacija kol kas nesikeičia, bet, be abejo, yra tik metų pradžia", - spaudos konferencijoje po prezidento ir ministrės susitikimo sakė S. Krėpšta.

Prezidento patarėjas pažymėjo, kad šalies vadovas itin palankiai vertina G. Skaistės iniciatyvą rengti projektą siekiant didinti mokestinį teisingumą.

„Taip pat daug dėmesio koncentravome aptariant pagrindinius prioritetinius finansų politikos klausimus, kurie numatyti svarstyti šiais metais. Tikrai džiugu, kad ministrė rengiasi inicijuoti mokestinio teisingumo didinimo projektą ir svarstyti tam tikrus pakeitimus, be abejo, prieš tai aptarus su visuomene, su ekspertais, pasvėrus kaštus ir naudą, ir teikti konkrečius pasiūlymus", - tikino jis.

Kaip svarbiausią mokestinio teisingumo didinimo projekto aspektą S. Krėpšta įvardijo mokestinių lengvatų bei tarifų peržiūrą.

„Visų pirma yra lengvatų klausimas. Tikrai turime nemažai mokestinių lengvatų, ir reikia peržiūrėti, kurios duoda naudą, (...) ir kurios jos neneša, o sukuria tam tikrą mokestinį neteisingumą. Antras klausimas yra taip vadinamas mokestinio gyvulių ūkio klausimas, kuomet skirtingi tarifai yra taikomi priklausomai ne nuo uždirbamų pajamų dydžio, bet nuo to, kokia forma gaunamos pajamos. Tai taip pat iškraipo mūsų mokestinę sistemą", - sakė jis.

S. Krėpšta taip pat teigė, kad prezidentas išklausė G. Skaistės planus, kaip būtų galima sumažinti šešėlį šalyje, kuris Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis.

„Buvo aptartas šešėlio mažinimo klausimas, ministrė taip pat pristatė planus, kaip galėtume jį mažinti. Skaičiai yra tokie, kad turime didesnį šešėlį nei ES vidurkis. Žiūrint į surenkamus mokesčius, jei mes pasiektume tokį šešėlio lygį, koks yra vidutiniškai ES, mūsų biudžetas galėtų pasipildyti net 2 mlrd. eurų kiekvienais metais", - kalbėjo jis.

Žurnalistų paklaustas, ar realu Lietuvai pasiekti ES šešėlio vidurkį, prezidento patarėjas teigė: „Be jokios abejonės".

„Įvairų tarptautiniu organizacijų vertinimu, Lietuvoje šešėlis yra trečdalius didesni nei ES. Be jokios abejonės tikrai realiu yra pasiekti ES vidurkį. (...) Dėl šešėlio netenkame apie 5 proc. BVP mokestinių pajamų. Žinome, mūsų biudžetas yra labai mažas, jis siekia apie 30 proc. mūsų ekonomikos ir jis didžiąją dalimi yra mažas dėl šešėlinės ekonomikos", - teigė jis.

Anot S. Krėpštos, Finansų ministerija taip pat intensyviai dirba ties atsigavimo fondo paketu, kurio investicijų planą Briuseliui reikės pateikti jau balandžio pabaigoje.

„Taip pat buvo kalbėta apie europinį pagalbos paketą, atsigavimo fondą. Yra gana trumpi terminai, balandžio pabaigoje reikia pristatyti visą investicijų planą Briuseliui. Taigi turi būti naujai sudėliotas investicinis paketas, paremtas Europos atsigavimo fondo pinigais. Ir be abejo Finansų ministerija ties tuo intensyviai dirba", - sakė prezidento patarėjas.

G. Skaistė: kitą mėnesį ketinama steigti ekspertų darbo grupę dėl skirtingų pajamų apmokestinimo klausimo

Tuo tarpu finansų ministrė G. Skaistė teigė, jog susitikimo su prezidentu metu taip pat buvo aptartas išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu, klausimas.

„Kalbėjome ir apie išlaidas, kurios yra skiriamos koronaviruso pandemijai suvaldyti: kiek yra išnaudojama artimiausiu metu, kiek yra planuojama, kai griežtas karantinas bus nuimtas. Taip pat apie mokestines priemones, kurios yra taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), tai mokesčių atidėjimai ir kitos priemonės, kurios padeda verslui išsilaikyti", - teigė ji.

G. Sakistė taip pat pažymėjo, kad skirtingam pajamų apmokestinimui planuojama įsteigti darbo grupę, kuri darbą galėtų pradėti jau ateinantį mėnesį

„Skirtingam pajamų apmokestinimui planuojame įsteigti ekspertų darbo grupę, kuri, tikriausiai, savo darbą galėtų pradėti jau ateinantį mėnesį. Siekiame parengti atskirus pasiūlymus ir juos priimti, tikėtina, jau šioje pavasario sesijoje, kad iki mokesčių pakeitimo būtų 6 mėnesiai verslui prisitaikyti prie bet kokių pakeitimų", - sakė ji.

Kalbėdama apie galimus pagrindinius šešėlio mažinimo plano aspektus, G. Skaistė įvardijo keturis.

„Vienas iš jų yra duomenų bazės, kurias turi valstybė, kaip jos (jų valdytojai - ELTA) galėtų bendradarbiauti tarpusavyje, kaip jos galėtų būti panaudojamos, kad šešėlis būtų susektas ir užkardytas. Taip pat kalbėta apie mokėjimų supaprastinimą tam, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui būtų patogu mokėti mokesčius, atsirastų mažiau paskatų vengti juos deklaruoti", - sakė finansų ministrė.

„Trečias aspektas - visuomenės sąmoningumo didinimas (...). Ketvirtas aspektas yra bendradarbiavimas su tarptautinėmis institucijomis užkardant mokesčių nemokėjimą bei tikslinės priemonės, kurios būtų taikomos atskiruose sektoriuose, kur šešėlis yra didžiausias", - pridūrė ji.