Prezidento patarėja Irena Segalovičienė mano, kad Vyriausybės parengto biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga, jame nėra nemalonių staigmenų. Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko sprendimus kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didinti pensijas ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), sako patarėja.
1 nuotr.
Pasak Prezidentūros ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiosios patarėjos, trečiadienį Ministrų Kabineto priimtas šalies biudžetas atspindi siekį mažinti skurdą, o parlamento partijų pasiektas susitarimas dėl švietimo leido ženkliai padidinti finansavimą švietimui.
Valsybės biudžetas, pažymi I. Segalovičienė, dar niekada nebuvo toks aiškus.
„Pirmą kartą biudžeto istorijoje bendrai mes matome kokybinius rodiklius – aiškiai pasakoma, kas už numatytus pinigus bus numatyta, o ne tik įvardijami milijardai ir nepasakoma, kaip ta gyvenimo kokybė žmonėms keisis. (…) Biudžete matomi numatyti rodikliai, kaip, pavyzdžiui, pajamų nelygybė, kurie rodo, kad reikalingos didesnės bei labiau sistemingos pastangos artinti žmonių pragyvenimo lygį Vakarų Europos standartams“, – LRT Radijui kalbėjo I. Segalovičienė.
Prezidento patarėja patikino, kad biudžetui kol kas priekaištų neturi – antrąjį vertinimą Prezidentūra žada pateikti po biudžeto svarstymo parlamente kitą savaitę.
„Žinoma, labai svarbu, kaip biudžetas transformuosis Seime ir koks jis grįš į Vyriausybę ir, ko gero, turėsime dar tokį antrą vertinimą“, – teigė I. Segalovičienė.
Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu patvirtinto valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.
7,8 mlrd. eurų ketinama skirti socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui planuojama išleisti atitinkamai 3,3 mlrd. ir 2,8 mlrd. eurų.
Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.
Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.
Be to, biudžete nurodyta iki 730 eurų didinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir nuo 400 iki 460 eurų pakelti maksimalų taikytiną NPD. Minimalios algos kėlimas, planuojama, atsieis 31,3 mln., o NPD – 74,1 mln. eurų.
Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
