Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos bendrojo vidaus rodiklio (BVP) rezultatai antrąjį ketvirtį buvo geresni nei prognozuota, buvo verslo ir darbuotojų lankstumas.
1 nuotr.
„Pirmas dalykas, mūsų ekonomika, verslas ir darbuotojai dar kartą parodė tikrai neeilinį lankstumą prisitaikant prie situacijos. Dalis perėjo į elektroninę prekybą, dalis ieškojo naujų rinkų. Turbūt mūsų ekonomika iš tiesų užgrūdinta, turėjome nemažai krizių, pradedant nuo Rusijos krizės ir prieš dešimtmetį (įvykusios – ELTA) vienos didžiausių krizių Europos Sąjungoje“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė S. Krėpšta.
Jis pridūrė, kad iš medicininės pusės Lietuva yra viena mažiausiai nukentėjusių valstybių.
„Užsikrėtimo atvejų nebuvo tiek daug, griežtasis karantinas nebuvo tokį ilgą laikotarpį kaip kitose valstybėse. Be abejo, tai prisidėjo prie mažesnio nuosmukio“, – sakė S. Krėpšta.
„Trečias dalykas – fiskalinis atsakas įsibėgėjo gana lėtai, tačiau šiuo metu matome, kad daugiau nei 800 mln. eurų yra patekę į ekonomiką kaip ekonomikos skatinimo priemonės, neskaitant atidėtų mokesčių. Tai vis dėlto yra apčiuopiama suma per vieną ketvirtį, ir tokios priemonės kaip prezidento pasiūlyta pagalba mikroįmonėms, tos pačios vienkartinės išmokos veikia tiek per finansinį kanalą, kadangi suteikia papildomas lėšas tiek verslui, tiek gyventojams. Kas dar labai svarbu – jos veikia per lūkesčius“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Antrąjį metų ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -5,1 proc.
