Prezidentūra: iki tam tikros ribos įmanoma atkurti santykius su Kinija

„Santykius su Kinija įmanoma atkurti iki tam tikros ribos. Turėkime omeny, kad Kinija yra antras pagal dydį pasaulio žaidėjas, tai yra globalus pasaulio žaidėjas. Tam tikri santykiai turėtų būti ir ekonominiai, dėl politinių  – galbūt, sudėtingiau. Turėtume toliau judėti į priekį“, – antradienį teigė D. Matulionis.

„Rusija ir Kinija, bent jau NATO doktrinoje, vertinamos šiek tiek skirtingai. Rusija traktuojama kaip tiesioginė ilgalaikė grėsmė Aljansui ir Aljanso valstybėms, Kinija traktuojama kaip iššūkis visose srityse, kuris turi būti sprendžiamas. Tačiau Kinija nėra kol kas traktuojama kaip karinė grėsmė Aljansui“, – pabrėžė jis. 

Tuo metu stiprėjančius Pekino ir Maskvos ryšius patarėjas vertina kaip siekį atsverti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įtaką pasaulyje. 

„Turėtume suvokti, kad tarp tos pačios Rusijos ir Kinijos tai nėra santuoka iš meilės, tai yra santuoka iš reikalo. Tai yra vienijimasis, siekiant atsverti Amerikos įtaką pasaulyje. Yra įvairiausių niuansų tarp šių šalių, kurie rodo, kad jos ne visada sutaria“, – dėstė D. Matulionis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas buvo tarp daugiau kaip 20 užsienio šalių vadovų, atvykusių į Rusiją penktadienį dalyvauti didžiuliame kariniame parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.

Po daugiau nei tris valandas trukusio susitikimo su Xi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žurnalistams sakė, kad jiedu turėjo „tradiciškai šiltą, draugišką“ pokalbį, ir kreipėsi į Kinijos vadovą kaip į „brangų draugą“. Vėliau Kremlius paskelbė bendrą jųdviejų pareiškimą, kuriame JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl kosminio priešraketinio skydo, vadinamo „Geležiniu kupolu Amerikai“, apibūdintas kaip „labai destabilizuojantis“.

Savo ruožtu dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nemano, jog reikėtų atkurti buvusius santykius su Kinija. Pasak jos, Pekino dalyvavimas Pergalės dienos minėjime Maskvoje yra aiškus rodiklis, kas yra draugas, o kas yra priešas.

Tiesa, Prezidentūra jau anksčiau yra pasisakiusi už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Balandį prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius teigė, kad šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.