1 nuotr.Seimui atmetus šalies vadovo siūlytą Haroldo Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Prezidentūra sako – taip parlamentas bando atsiteisti dėl anksčiau Gitano Nausėdos vetuotų, „čekutininkams“ palankių Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų. Prezidentas neatmeta, kad dar kartą teiks H. Šinkūno kandidatūrą Seimui.
„Apmaudu, kad savi marškiniai Seimui pasirodė esantys arčiau kūno, o patyręs ir itin aukštos kompetencijos konstitucinės teisės žinovas, VU Teisės fakulteto dekanas, balsuojant įvertintas kaip mažiau tinkamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, nei kolega Seimo narys“, – komentare Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė, referuojant į kitą, palaikymo sulaukusią, parlamentaro Juliaus Sabatausko kandidatūrą.
„Prezidento teiktas kandidatas Seime nesulaukė jokių pastabų dėl savo kvalifikacijos ar patirties, todėl balsavimo rezultatas Seime vertintinas kaip bandymas atsiteisti už „čekučių“ veto“, – pažymima komentare.
Pasak Prezidentūros atstovų, G. Nausėda „nemato priežasčių, jei H. Šinkūnas sutiks, neteikti to paties kandidato Seimui antrą kartą“.
ELTA primena, kad antradienį Seimas slaptu balsavimu paskyrė Julių Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas Haroldas Šinkūnas nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo.
Seimui pritarus parlamentaro J. Sabatausko kandidatūrai į KT teisėjus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog opozicija dėl šio klausimo kreipsis į KT. Anot jo, J. Sabatauskas neatitinka reikalavimų, keliamų KT teisėjams – neturi tinkamo darbo stažo kaip teisininkas.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
