Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.

„Valstybinio lygmens ekstremalios situacijos dėl įvairių priežasčių yra skelbiamos beveik kasmet, todėl tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti itin sudėtingas ir rizikingas kainų reguliavimo priemones. Praktika ne kartą patvirtino, kad kainų stabilizavimą leidžia pasiekti ne ribojimai, bet trūkstamų prekių ir paslaugų pasiūlos didinimas ir biurokratinių kliūčių mažinimas. Grąžindamas Seimui įstatymų paketą tobulinti, teikiu pasiūlymą įpareigoti Vyriausybę iškilus poreikiui efektyviai spręsti staiga išaugusių kainų problemą ne neveiksmingais draudimais, o prekių prieinamumo ir pasiūlos didinimo priemonėmis“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik siekiant konstituciškai svarbių tikslų ir laikantis konstitucinio proporcingumo principo.

Pasak Prezidento, valstybinis kainų reguliavimas būtų susijęs su nuolatine, sudėtinga ir reikšmingų administracinių sąnaudų reikalaujančia prekių ar paslaugų rinkos ir kaštų analize, kuri gali būti netiksli ir atnešti finansinės žalos ir verslui, ir vartotojams, ir visai šalies ekonomikai.

„Maksimalių kainų nustatymas daugeliu atvejų lemia prekių ar paslaugų deficitą, nes tokios kainos nebūtinai padengia visas gamintojų ir tiekėjų sąnaudas. Tai iš esmės prieštarauja skelbiamam įstatymų leidėjų tikslui ekstremalios situacijos sąlygomis išvengti būtinų prekių ar paslaugų trūkumo“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant Civilinės saugos įstatymo pakeitimus nebuvo atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Atsižvelgdamas į išvardytus siūlomo naujo teisinio reguliavimo trūkumus, Prezidentas siūlo Seimui svarstyti naujus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie numato pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.

R.Karbauskis garantuoja: prezidento veto sieksime atmesti

Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį vetavus valdančiųjų iniciatyva priimtą įstatymą, numatantį kainų reguliavimo galimybę, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia jau dabar galintis garantuoti, kad Seime šalies vadovo veto bus bandoma atmesti.

„Galiu tvirtai pasakyti, kad mes bandysime atmesti. Mes vetuosime nes dabartinė situacija, kuri yra, reikalauja turėti (kainų reguliavimo – ELTA) instrumentus. Prezidentūra žino, kad mes bandysime vetuoti“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, šis valdančiųjų ir Prezidentūros nuomonių išsiskyrimas nėra principinis.

„Tai tik požiūrio skirtumas: mums atrodo, kad to reikia, prezidentui atrodo, kad to reikia tik dalinai. Dabar sprendimas Seimo rankose, Seimas sprendimą priims ir nekils jokių problemų“, – teigė R. Karbauskis.

Politiko teigimu, tai ar siekiant atmesti prezidento veto pakaks Seimo narių balsų, priklausys nuo to, kiek salėje tuo metu posėdžiaus parlamentarų.

„Viskas priklausys nuo to, ar bus salė tie, kurie remia Vyriausybę. Kol kas mums balsų užtenka, balsuodami už biudžetą mes surenkame virš 80 balsų. Jeigu visi salėje bus – turėtų užtekti“, – apibendrino R. Karbauskis.

G. Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Seimui pakartotinai svarstyti balandžio 7 d. priimtus Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pakeitimus, kuriais numatyta galimybė valstybės valdžios institucijų sprendimais nustatyti tam tikrų prekių ar paslaugų pardavimo ar tiekimo apribojimus, įskaitant ir maksimalias prekių ar paslaugų kainas.

Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.

„Valstybinio lygmens ekstremalios situacijos dėl įvairių priežasčių yra skelbiamos beveik kasmet, todėl tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti itin sudėtingas ir rizikingas kainų reguliavimo priemones. Praktika ne kartą patvirtino, kad kainų stabilizavimą leidžia pasiekti ne ribojimai, bet trūkstamų prekių ir paslaugų pasiūlos didinimas ir biurokratinių kliūčių mažinimas.

G. Nausėda: susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.

„Iki šio laiko iškėlėme idėją ir buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų  būti sukurtas – ar nuo nulio, ar turėtų būti įsigyta veikiančio banko akcijų, šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, suaktyvėjusią „Invegos“ veiklą, manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, o tai turėtų būti geras pagrindas valstybinio banko formavimui“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Ar pavadinsime jį banku, ar plėtros fondu, svarbiausia ne pavadinimas, o esmė – ar šis fondas, bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį“, – pridūrė šalies vadovas.

Pasak prezidento, su premjeru apie tai artimiausiu metu bus apsikeista nuomonėmis.

„Įdirbis padarytas neprastas, ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir tam tikro tikro sprendimo“, – sakė G. Nausėda.

G. Nausėda: švelninant karantiną visada būsiu atsargumo pusėje

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad švelninant karantiną palaiko atsargesnį veiksmų planą. Prezidentas įsitikinęs, kad, sprendžiant dėl tolesnio karantino priemonių švelninimo, nereikėtų žvalgytis į kitų valstybių taikomą praktiką, o stebėti, ar Lietuvos veiksmai, kovojant su koronavirusu, tikrai duoda teigiamą rezultatą.

„Jeigu būtų galima būti šiek tiek atsargesniam, aš visada būsiu atsargumo pusėje. Nes dilema galbūt atrodo, ką rinktis – ekonomiką ar sveikatą trumpuoju laikotarpiu. Bet šiek tiek žvelgiant toliau į perspektyvą, tokio pasirinkimo nėra, nes mūsų piktnaudžiavimas sveikata gali baigtis ir labai dideliais ekonominiais nuostoliais vėlesniame etape“, – prie Prezidentūros surengtoje spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas įsitikinęs, kad dabartinis planas laipsniškai atlaisvinti karantiną nesukelia pavojingo neigiamo rezultato visuomenės sveikatai. G. Nausėda akcentuoja, kad pamačius, jog po pirmojo karantino etapo atlaisvinus verslą ženkliai padidėjo naujų susirgimų skaičius, reikėtų prie antrojo karantino atlaisvinimo etapo neskubėti pereiti.

„Mano nuomone, šis planas yra konservatyvus, atsargus ir jis pagrįstas dokumentu, kurį šiuo metu Europos Komisija yra pateikusi viešumai. Tai yra road mapas, kurio vienas iš principų yra atlaisvinti verslą, karantiną laipsniškai, įsitikinti, kad tai nesukelia pavojingo arba neigiamo rezultato sveikatai, ir tik tada judėti prie kito etapo“, – teigė šalies vadovas.

„Jeigu įsitikiname, kad po pirmojo etapo atlaisvinus verslą kilo naujų susirgimų protrūkis ir atsirado kitokių neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabdyti atlaisvinimą ir bent kurį laiką prie antrojo etapo nepereiti“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat akcentuoja, kad spręsti, ar reikia eiti prie kito etapo, turėtų ne politikai. Šalies vadovas įsitikinęs, kad lietuviai neturėtų žvalgytis į kitų valstybių praktiką, o visų pirma įvertinti, ar šalies veiksmai kovojant su koronavirusu duoda teigiamą rezultatą.

„Politikai kartais užsižaidžia, ir dabar aš daug kur girdžiu viešoje erdvėje sakant, kad viena savaitė kainuoja 0,5 procento BVP, suprask, kad greičiau kažką darykime, laisvinkime ir panašiai, kad kiti greičiau laisvina ir t. t.“, – sakė prezidentas.

„Nereikia žvalgytis į kitus, žiūrėkime į tai, ko mes pasiekėme, ar tikrai mūsų veiksmai davė teigiamą rezultatą. (...) Nesugadinkime viso to, ką kūrėme labai sunkiai, labai kruopščiai“, – ragino G. Nausėda.