2 nuotr.Šią savaitę “Respublikos” paskelbti faktai, kai baudžiamojoje byloje dėl bandymo pasisavinti 22,5 mln. apklausus žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių Žemės ūkio ministerija su žiniasklaida neskelbiamų derybų būdu sudarė sutarčių už milijonus litų ir staiga triukšmas nutilo, atkreipė ir Prezidentūros dėmesį. Vakar skubiai sušauktas pasitarimas su viešuosius pirkimus kontroliuojančių institucijų vadovais.
Prezidentė užsirūstino
Penktadienį pasiaiškinti šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, ką sugebėjo nuveikti ir ką darys toliau, kad viešieji pirkimai pagaliau praskaidrėtų, į Prezidentūrą buvo iškviesti valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas ir Konkurencijos tarybos atstovė Jūratė Šovienė.
“Prezidentė negali toleruoti tokios situacijos, kai per viešuosius pirkimus vyksta pinigų persiskirstymas, pinigų perdalijimas, ir iš tiesų taip nukenčia paprasti žmonės, nes tada pristinga pinigų kitoms vidaus sritims, tarkim, socialinei sričiai”, - po susitikimo sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.
Įsisenėjusi problema
Sutapimais susidomėjo Seimo Antikorupcijos komisija, o Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi, kad minėtieji Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viešieji pirkimai buvo atlikti neskelbiamų derybų būdu, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, sutarčių vykdymą sustabdė. Tačiau dalis paslaugų jau buvo apmokėta ir visuomenę užgriuvo nenutrūkstamas žinių srautas apie K.Starkevičiaus darbus ir jų šešėlį.
Aiškėja, kad ŽŪM kartu su jai pavaldžia Nacionaline mokėjimo agentūra pernai neskelbiamų derybų būdu pirko informacijos paslaugų iš viso už 26 mln. litų.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Ž.Plytniko teigimu, taip elgiasi ne tik ŽŪM, bet ir kitos valstybės institucijos. Jo žiniomis, per 2010 m. 5200 perkančiųjų organizacijų neskelbiamų derybų būdu sudarė 4 tūkst. viešųjų pirkimų sandorių už didesnę nei milijardas litų sumą.
“Įstatyme yra numatytos išimtys, kai galima viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Problema ta, kad perkančiosios organizacijos tai daro neteisėtai. Motyvai, dėl kurių gali būti vykdomos neskelbiamos derybos, yra paprasčiausiai “pritempiami”, - aiškino Ž.Plytnikas.
Anot jo, tokia tendencija buvo daugelį metų, bet pastaruoju metu mažėja.
“Dar 2009 m. mes pirmavome ES tarp šalių, kur vyksta neskelbiamos derybos, o šiandien mes jau esame 14 pozicijoje”, - pabrėžė Ž.Plytnikas.
Pro didinamąjį stiklą
Valstybės kontrolierės G.Švedienės aiškinimu, viešųjų pirkimų srityje nustatomi pažeidimai yra ypač dažni, o vien per 2010 m. viešiesiems pirkimams iš valstybės biudžeto buvo panaudota apie 9 mlrd. litų.
“Mes paskelbėme 2011 m. viešųjų pirkimų metais ir labai didelį dėmesį savo srityje skirsime viešiesiems pirkimams, atlikdami veiklos auditą. Ketiname pasižiūrėti, kaip veikia visa viešųjų pirkimų sistema, stebėsime, kaip veikia centrinė perkančioji organizacija. Į viešuosius pirkimus per didinamąjį stiklą žiūrėsime ir atlikdami kitus finansinius auditus”, - žadėjo G.Švedienė.
Prezidentė reikalavo iš kontroliuojančiųjų institucijų efektyvesnio darbo, ragino lopyti spragas įstatymuose, kurie numato išimtis vykdant viešuosius pirkimus, nustato pernelyg švelnią baudžiamąją atsakomybę už pažeidimus.
Anot L.Balsio, šalies vadovė pateiks ir savo siūlomus teisės aktų pakeitimus. O pirmiausia siūlys, kaip padaryti Viešųjų pirkimų tarnybą nepriklausomą, kad visus viešuosius pirkimus visose srityse kontroliuojanti institucija nebūtų pavaldi vienai Ūkio ministerijai.
Agnė BILOTAITĖ - Seimo narė, parlamentarų grupės “Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos” atstovė:
Nemanau, kad nusikaltimai, kuriuos padaro “baltosios apykaklės”, skiriasi nuo kitų nusikaltimų. Kuo kontrabanda skiriasi nuo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų? Juk tai tokia pati vagystė iš valstybės. Tai lygiai toks pat nusikaltimas, už kurį turi būti taip pat griežtai baudžiama. Anksčiau taip ir buvo, bet naujajame Baudžiamajame Kodekse to nebeliko. Manau, kad kalėjimo baimė atgrasytų pažeidėjus, todėl mūsų parlamentarų grupė rengia pataisas, kad už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir vėl būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Vis dėlto turiu abejonių. Nes pernai keičiant Viešųjų pirkimų įstatymą Seimas nesutiko priimti mano siūlytos pataisos, kad būtų panaikinta išimtis, leidžianti, pavyzdžiui, savivaldybėms pirkti prekes ir paslaugas iš savo įsteigtų įmonių, netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Ta išimtis atsirado visai neseniai, manau, tikslingai. Tačiau ją panaikinti siūlanti iniciatyva palaikymo nesulaukė. Gal net Seime yra suinteresuotų asmenų, kad viešuosiuose pirkimuose liktų landų, iš kurių galima pasipelnyti?
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
